Kodėl šiuo metu nenoriu turėti vaikų

Categories Psichologija
Vaikai

Prieš šimtmetį vaikų šeimoje būdavo gera sauja, šiame amžiuje jau tik vienas arba du, ateityje, manau, išsivysčiusiame pasaulyje dažnesnis skaičius bus tarp nulio ir vieno. Šiuo metu vaikų visiškai nenoriu ir tam yra kelios priežastys.

Su vaikais dirbau keletą vasarų ir man vaikai iki paaugliško amžiaus retai kada būna įdomūs. Su jais bendrų temų mažai, o žaidžiant žaidimus nusileisti nemėgstu. 🙂 Nemėgstu, kai vaikai verkia arba nesielgia pagal suaugusiųjų elgesio normas (kas yra natūralu). 

Geras testas buvo jauno šuns įsigijimas – jis kas kelias valandas privalėjo eiti į lauką, kartais nevalgydavo, dažnai serga, jį reikia mokyti ir tai jau yra pakankamas iššūkis. Šuns savarankiškumas sąlyginai greitai ir tuomet darbo su juo vaisiai maloniai greitai nustebina. Greičiau nei per keliolika žmogiškų metų. 🙂

Auklės

Kelionėje Balkanuose metu matėme porą, kuri į kalnus lipo su kūdikių nešyklėje. Tai parodo, kad jei nori – viskas įmanoma. Tačiau nenoriu ieškoti auklės kaskart, kai su drauge norėsime išeiti į miestą pasivaikščioti dviese ar pavakarieniauti. 

FOMO

Vienintelė paskata turėti vaikų – FOMO. Nesinori į gyvenimo galą atrasti, kad praleidau kažką svarbaus, o dabar jau vėlu tai keisti. Iki šiol gyvenimo prasmę radau kituose dalykuose, o savo svajones stengiuosi įgyvendinti pats, o ne per kažką kitą. 

Vaiką užauginti kainuoja bent €50.000. Manau, kad tai yra tik tiesioginės išlaidos, nesusijusios su gyvenimo stiliaus infliacija – didesniais namais ar SUV‘u. Šiuo metu mieliau tuos pinigus leidžiu sau.

Šiuo metu renkuosi neturėti vaikų, nes jų nenoriu. Galbūt vieną dieną nušvisiu lyg paspaudus šviesos jungiklį. 🙂

Patiko postas? Daugiau niekur kitur neskelbtų straipsnių gali rasti čia. Prisidėk €2 ar kita suma prie turinio apie asmeninius finansus Lietuvoje.

28 thoughts on “Kodėl šiuo metu nenoriu turėti vaikų

  1. Kiekvienam savo 🙂 Aš tai visuomet vaikų norėjau ir dabar turiu 2. Sunku, bet čia žmogaus biologija – daugintis 😉 Paleisi vėjais savo DNR be vaikų, o aš tai jau nemirtingas tapau, nes po 1/2 manęs yra mano vaikuose. Žiūrėsim, gal pavyks ir pasidaugint savęs ar sekanti karta padaugins (>4 anukų) 😀

  2. Manau pirma teksto dalis yra visiška nesamonė (no offence) 🙂 Aš irgi nemėgau vaikų kol jų neturėjau, bet viskas visiškai kitaip yra kai vaikas tavo, bent man viskas apsivertė 180 kampu tą sekundę kai man padavė ant rankų mano pirmąją dukrą.
    Dėl tiesioginių išlaidų, aš traktuočiau tai kaip investiciją. Manau su vaikais senatvėje bus mažiau sveikatos problemų ypač psichologinių, o tai atsispindės ir bendrai sveikatos būsenai. Vienas liūdniausių dalykų kai seni žmonės eina per visas įstaigas kad bent su kuo nors pasikalbėti.

    1. Požiūrio reikalas. Su vaikais ne vien geri santykiai būna, manau, kad kiekvienoje giminėje yra kas nors susipykę ir nebebendrauja. 🙂 Man atrodo, kad vaikai kaip tik atitraukia nuo draugų, nes sunkiau ištrūkti iš namų, ypatingai, kol vaikai maži. O tuo metu keliaujant galima sutikti daug įdomių žmonių ar patirti įspūdžių, kurie sudomins bendraminčius ir nereikės vaikščioti po įstaigas. 🙂

  3. Manau gyvenimo stiliaus infliacija nepriklauso nuo to ar turi vaikų. Mano vaikai ne tik, kad nenori, bet net nesivelka firminių drabužių su aiškiai matomais logo, jiems tai nepriimtina 🙂

      1. Gyvename 3 kambarių nuomojamame bute. Tilptume ir 2 kambarių, bet 3 kambarių buto nuoma mums kai ieškojome kainavo daugiau. Kai skaičiavome visas išlaidas nuoma + komunaliniai gavosi tas pats ar 2 ar 3 kambariai, nes sutaupytas nuomos skirtumas dengė didesnius komunalinius. Taip kad ir čia lifestyle infliacijos nematau. O vieno kambario net ir tik su žmona gyvendamas nenorėčiau, kartais gerai išeiti į kitą kambarį 🙂

  4. Na čia tavo pasirinkimas, kiekvienas laimės ieškome savais būdais, manau, kad visų žmonių tikslas yra būti laimingam.
    Knygoje “Faktų galia” rašė, kad kylant pragyvenimo lygiui mažėja gimstamumas ir tokie faktoriai kaip religija, rasė ar dar kas nors, neturi reikšmės. Matyt jūs esate aukšto pragyvenimo lygio pasekmė, kad nenorite vaikų.

    1. Manau, kad aukštas pragyvenimo lygis labiau susijęs su karjeros siekimu ir nenorėjimu daryti pertraukos karjeroje,

      Įdomi knyga?

  5. Vaikai – tai investicija į save senatvėje. Nes kai nepakrutėsi iš lovos, o žmona bus jau mirusi (arba būsi išskiskyręs) vaikai bus tie, kurie tau padės oriai ir neskausmingai numirti. Mačiau kelis žmones kurie neturėjo vaikų, ir senatvę baigė ligoninėse, arba tarp svetimų žmonių ineresų grupėse, kurios nebuvo suinteresuotos, kad tu gyventum ilgai ir laimingai.
    Tad gerbiamasis, ne viską gyvenime reiketų stengtis gauti pinigų išraiška.

    1. Artimoje aplinkoje yra atvejis, kai senas žmogus susipyko su vaiku ir daugiau su juo nebebendravo. Tad, gerbiamasis, ne viskas gyveenime yra vienpusiška.

      1. Kaip sako siuolaikinis jaunimas – OMG…. Palaikau kometatoriu kuris pasake, kad samprotauji kaip 15. Kaip arti 50 esantis asmuo stebiu daug pensininku pavyzdziu (visa mano tevu karta, t.y. jie, ju draugai ir gimines) ir aiskiai matau kaip BLOGAI tiems kas neturi vaiku kurie jais pasirupintu ir palaikytu. Nera nei VIENO pavyzdzio kuriam tokioj situacijoj gerai. Bet jie nieko negali pakeisti, o tu dar gali. Ir taip, turedamas vaiku tu irgi GALI “sufakapinti” gyvenima, bet neturedamas tu garantuoji sau liudna senatve. Plius, gerai isaukleti vaikai tai investicija i tai, kad netgi kazkokiu budu viskam sugriuvus nereikes senatveje badauti. Jei man reiktu isgyventi Vilniuje is mano mamos pensijos tai butu labai liudna. Gerai, kad jai nereikia nes ji turi mane 🙂

    2. Na šia tema turiu kitą nuomonę ir nemanau, kad vaikai turi būti auginami savanaudiškais tikslais. Manau tėvai turėtų paleisti užaugusius vaikus ir neturėti iš jų jokių lūkesčių. Tikiu, kad tai labai sunku, bet esu matęs ir atvejų, kai tėvai tiesiog dusina vaikus savo reikalavimais ir priekaištais, o kai kurias šeimas net ir išskiria, nes neduoda jiems visai erdvės. Gaila dėl jų, bet taip jau būna, nes vaikams užaugus tėvai nebenori paleisti, idant nebūtų vadinamo “tuščio lizdo” sindromo.
      O viska kita remsis į santykius kuriuos kursi su savo vaikais.

  6. Knyga man tokia vidutiniška. Šiaip patiko, parodo, kad pasaulis yra platesnis nei mūsų auksinis milijardas. Ir šiaip viskas stipriai gerėja pasaulyje, žiūrint iš mūsų suvokimo apie žmonių gyvenimą.
    Investicijoms pritaikoma tai, kad tie vargingi kraštai su daug didesne populiacija daug greičiau turtingėja imant vidutinių pajamų didėjimą. Yra milžiniškas potencialas jei išsprendi milijardo problemą, kas dažniausiai kainuoja pigiau nei išspręsti milijono turtingiausių žmonių problemą. Ir kad ateitis priklauso Azijai su didžiąja pasaulio žmonių populiacijos dalimi.
    Dar yra įdomus testas iš tos knygos apie pasaulio suvokimą http://www.gapminder.org

  7. Kiekvienam savo, sprendimas netureti vaiku absoliuciai suprantamas, bet… tikrai nenoriu izeisti, bet negalvosiu dabar 15min kaip mandagai pasakyt… mintis isdestei kaip 15kinis koks:) Vaikai ne augintiniai ir ne player 2 zaidziant konsolemis. Jei kazkada ateis laikas vaiku turet – pradesi izvelgt pliusus ir viskas bus gerai, jei ne – turesi daug daugiau laisves elgtis kaip patinka. Svarbiausia neprisidaryt vaiku vien del to, kad tevai pushina, ar draugai vezimelius stumdo.

  8. Laba, labai jau individualią temą pakabinai. Ačiū už straipsnį.
    Šiaip tai vaikai – geriausia kas atsitiko mano gyvenime.

    Suprantu, kad norisi eiti pasivaikščioti, o vaikai gali trukdyti. Bet tiek teigiamos emocijos niekas neduos.

    Plius jeigu šuns pokyčiai malonūs – savų vaikų tiesiog sprogdina smegenis 🙂

    Aišku sunku. Bet mažai kas malonaus yra nesunku.

  9. Per “kažką kitą” vis tiek sieki savo tikslų ir tenkini poreikius, pvz per santykius su drauge gauni emocinį, seksualinį artumą etc. Įdomu stebėti, kaip žmonės racionalizuoja, kodel nori/nenori vaikų ir apskritai sprendimus 🙂

    Mano reasoningas turbūt fomo: nemėgstu vaikų, nemėgstu leisti savo laiko ir pinigų ne sau, bet kada nors jų norėčiau turėti, o dabar pagalvojau geras laikas: jaunas amžius (early thirties), karantinas. Amazing jausmas, kai lieti spurdančią gyvybę iš savo sėklos draugės pilve 😀

  10. Labai įdomi psichologija 🙂
    Rašai “Šiuo metu renkuosi neturėti vaikų, nes jų nenoriu.”, nors iš tikrųjų nenori jų turėti, nes tiesiog nori savo pinigus ir laiką leisti tik sau. Vadovėlinis egoizmo pavyzdys tiesiog, na bet ok, kiekvienam savo. Aš manau, kad egoizmo susimažinimas dabar atsipirks ateityje, kai būsi senas ir nevienišas, bet iš tiesų kam vargti juos auginant dabar, senatvėj juk nežinai kaip bus, gal jos nesulauksi, gal su tais vaikais susipyksi.

    Tačiau jei į tai pažvelgus per investavimo prizmę – įdomu, kodėl tokio paties požiūrio netaikai investavimui? Gal geriau viską, ką uždirbi išleisti dabar malonumams, kokie jie bebūtų (pildyti bucket list kuo greičiau pvz), nei investuoti ir auginti turtą ateičiai?

    1. Aš esu egoistas, nematau tame problemos.

      Bucket listą lengviau susirinkti turint rimtą finansinį pagrindą po kojomis, nei YOLO daryti.

  11. Tikriausiai požiūris atspindintis didelės dalies jaunų-iki vidutinio amžiaus žmonių nuomonę. Norisi pramogauti, skirti visą dėmesį ir resursus sau. Nesakau, kad tai negerai – visko reikia. Tačiau paskutiniu metu matau, kad visgi nemažai porų negali susilaukti vaikų kada jau to nori. Žinoma tai neturėtų būti faktorius, kad vien dėl to reikia kuo ankščiau galvoti apie vaikų atėjimą.
    Pats turiu gausią šeimą, visada nuo paauglystės apie tokią svajojau. Vaikai tikrai suteikia daug džiaugsmo, tačiau nemažai ir įšūkių, ypač šiuo karantino metu. Neesam iš tų šeimų, kur turi artimųjų ratą gyvenantį šalia, kuriam dažnai net neatsiklausę perkelia savo vaikų auginimą (kalba eina apie senelius kaip aukles). Gyvenam nedideliam bute, neaktyviai, bet žiūrimės kito, kiek didesnio. Vaikų pinigai, kuriuos gaunu iš valstybės, keliauja į fondus, gal ateityje reikės pagalbos mokslams ar pan.
    Kol dar ne vidutinis amžius, tai galima ir su vaikais palakstyti, pakvailioti, ir jei kokia bemiegė naktis pasitaiko, tai lengviau pernešti. Na ir gal nebus taip, kad vaikas norėdamas nueit krepšinį žaist jau tėvuko senuko nebesikvies, nes jau sunkiai nuo sofutės atkyla 🙂

    Autoriui palinkėčiau neužkietint širdies ir atrasti daugiau meilės ne tik sau, bet ir kitiems, nes dažnai dovanodamas atgal gauni žymiai daugiau 😉

  12. Jaunystės kliedėsiai 🙂
    a) “su vaikais man neįdomu”. Svetimi vaikai retai kam įdomūs.
    b) “žaidžiant žaidimus nusileisti nemėgstu” – trūksta brandos.
    c) Vaiką užauginti kainuoja bent €50.000. Nonsense.

    Semi retired youpi su dviem vaikais.

  13. Grįžtų į šitą tinklapį tik paskaityti komentarų, nes čia renkasi tikrai protingi žmonės. Honestfire nepyk, bet man nuo pat pradžių nepatiko tavo požiūris tiek į investavimą tiek į gyvenimą. “Autoriui palinkėčiau neužkietint širdies ir atrasti daugiau meilės ne tik sau, bet ir kitiems, nes dažnai dovanodamas atgal gauni žymiai daugiau 😉” labai gerai pasakyta, tai galioja tiek santykiams tiek finansams.

  14. Na nežinau kiek tau metų, bet vIen tavo mintys kad nenori vaikų yra pirmas etapas į vaikų turėjimą, nes jau apie tai pradėjai mąstyti. Ar ne 🙂

Leave a Reply