Kelionė Jordanijoje dabar pasiekiama daug lengviau nei anksčiau – Ryanair gavo geras sąlygas skristi į šią šalį. Tai yra vienas tolimiausių taškų skrendant iš Vilniaus tiesiogiai ir €50 į abi puses kaina nepasinaudoti būtų nuodėmė bet kuriam Vilniaus hipsteriui. 🙂
Pirmąkart keliavau į Artimuosius Rytus. Iki šios kelionės įsivaizdavau, kad pasaulis yra stipriai paveiktas globalizacijos ir supanašėjęs. Suprantu, kad klydau. 🙂 Kartais jaučiausi nesaugiai, nes už kelių metrų vyko muštynės vietiniame kaime, daugumoje parduotuvių prekių kainos nėra žymimos ir yra derybų reikalas, o kad neatrodome kaip vietiniai priminė kad keliolika minučių girdimas pasisveikinimas “Welcome to Jordan”. Kartais atrodė, kad tai yra pirmi žodžiai, kurių vaikai išmokomi angliškai Jordanijoje. 🙂
Viza
Keliaujant į Jordaniją Lietuvos piliečiams reikalinga viza. Jeigu keliaujate į Petrą, patogiausia įsigyti Jordan Pass (kaina, priklausomai nuo dienų skaičiaus Petroje svyruoja tarp €90 ir €105). Jordan Pass yra įskaičiuotas vizos mokestis €50 ir apsilankymas Petroje (1 diena – €63).
Transportas
Kelione Jordanijoje patogiausia nuomotu automobiliu. Viešasis transportas nėra gerai išvystytas – kiek teko domėtis, iš Amano į Petrą kursuoja vienas autobusas per dieną 6.00 ryte.
Automobilio, kaip ir skrydžio ieškojau per SkyScanner. SkyScanner naudoju nuo tada, kai pradėjau keliauti lėktuvais ir niekada nebuvau nusivylęs. Rekomenduoju pasižaisti su destination „Everywhere“, kai galima patikrinti pigiausius skrydžius iš norimo oro uosto pasirinktą dieną ar mėnesį.
Šios kelionės Jordanijoje metu automobilį išsinuomojome per Holiday Autos brokerį iš Thrifty kompanijos. 11 dienų nuoma mums kainavo €288 ir 350 Jordanijos dinarų (JD, 1JD = €1.25) užstatą. Užstatą galima palikti ir debetine kortele, tačiau dėl anksčiau Islandijoje turėtos patirties, nusprendžiau kelionės laikotarpiui įsigyti kreditinę.
Kelionės Jordanijoje planas
Kelionės Jordanijoje 1 diena. Amman
Nusileidome vakare, tad nusprendėme vakarą praleisti ramiai ir automobilį išsinuomoti tik kitą dieną.
Iš Queen Alia oro uosto į miesto centrą ketinome keliauti autobusu. Tačiau vakare jis važiuoja tik kartą per valandą ir važiuojantis už dešimties minučių jau buvo pilnas. Veikiausiai būtume spėję į šį, tačiau už autobuso bilietą kasoje galėjome atsiskaityti tik grynais, tad kol išsigryninome pinigų bankomate vietų jau nebeliko.
Brangūs bankomatai oro uoste
Jei turite galimybę atsivežti šiek tiek grynų dinarų į Jordaniją – cool. Bankomatai oro uoste chargina tarp 3-5 JD už tranzakciją. Pinigų išsigryninimui naudojau Revolut, tad papildomų valiutos keitimo mokesčių išvengti šiuo atveju pavyko. Pigiausias bankomatas, kurį pavyko rasti buvo prie išėjimo iš oro uosto ir kainavo 3 JD.
Susikooperavome su amerikiečio ir latvės pora ir į miestą nuvažiavome taxi. Kelionė kainavo 5 JD žmogui, tad gavosi panaši kaina, jei būtume keliavę autobusu ir sutaupėme laiko. Taip pat gavome kvietimą apsilankyti jų bare Rygoje. 🙂
Amane apsistojome šalia Rainbow Street, gatvės pilnos restoranų. Iš AirBnB hosto sužinojome, kad Jordanijoje vandens iš krano kokybė yra antra blogiausia pasaulyje ir jo negalima gerti.
Nusipirkus kelis falafelius už 0.55 JD Al Quds kavinėje pasivaikšiotojome Rainbow Street. Pastebėjau, kad žmonės niekur neskuba ir atrodo draugiški. Lėtai važiuojančiose ir žmonių pilnose mašinose pro pravertus langus garsai skambėjo vietinė muzika. Kas Lietuvoje atrodo lame, kitur gali būti visai kieta. 🙂
Kelionės Jordanijoje 2 – 3 dienos. Negyvoji Jūra
Ryte ėjome pasivaikščioti Amane ir užsukome į Parlamentary Life Museum. Muziejus įsteigtas buvusio parlamento patalpose. Mums nemokamą ekskursiją pravedė gidas ir per metrą sekiojo apsauginis su šautuvu. 🙂
Po muziejaus nusileidome laiptais į apatinį Amaną. Norint jį įsivaizduoti reikėtų pagalvoti kaip atrodo Kalvarijų turgus šeštadienį ir pakelti kvadratu. 🙂 Prekės tiesiog ant šaligatvio, daug žmonių, mažai turistų ir čia buvo vieta, kur išgirdome „Welcome to Jordan“ iš vietinių pirmąkart. Grįžus į Rainbow Street džiugino civilizacija, nors dar vakar atrodė, kad ten – kosmosas. 🙂
Mašiną atsiimti turėjome Civil Airport Thrifty ofise. Tokio per Google Maps rasti nepavyko, tad pravertė mūsų AirBnB hostės duoti kontaktai žmogaus, kuris dirba Thrifty (jeigu turėsite poreikį, susisiekite, perduosiu kontaktus – gausite geresnę kainą). Rezervaciją pakeitėme į ofisą Boulevard Mall.
Visgi, nuėjus į vietą, kur turėjo būti jų ofisas, radome tiesiog stovėjimo aikštelę. Šalia automobilyje sėdėjęs vyras pasitaravo ar viskas ok. Jam paaiškinus situaciją, jis paskambino į nuomos punktą ir vietoj to, kad pasakytų, kaip iki jo nueiti, mums pasakė „Hurry“ ir parodė į savo mašinos vidų. Tuo kelionės ir įdomios, kad Lietuvoje veikiausiai nebūčiau sėdęs į nepažįstamo žmogaus automobilį. Jordanijoje tai atrodė mažiau rizikinga ir žmogus mus pavežėjo iki nuomos punkto darbo dienos viduryje. Nemokamai. Ir standartiškai gale pridūrė „Welcome to Jordan“. 🙂
Juodasis Kuprius – trečiasis kelionės dalyvis
Nuomos punkte atsiėmeme savo Juodąjį Kuprių. Taip pavadinome savo Mitsubishi Lancer dėl Jordanijoje gyvenančių kupranugarių ir Lancer‘io spoilerio ant bagažinės. 🙂
Vairavimas Amane priminė vairavimą Balkanuose – crazy. Visi važiuoja ir eina taip, kaip nori, tačiau avarijų beveik neteko matyti.
Išvažiavus iš Amano galėjome mėgautis labai gražiu keliu iki Swemeh, kur buvome apsistoję. Kelias priminė Norvegijos, Islandijos ir Škotijos miksą, kurį nudžiovino 40 laipsnių karštis.
Dauguma Negyvosios Jūros paplūdymių – mokami
Apsistojome sąlyginai netoli Negyvosios Jūros (kažkodėl visos kelionės metu ją maišėme su Juodąja). Pro langą matėme jūrą, o pro balkoną girdėjome arabišką muziką. Panašu, kad daugiabutis dar nebuvo baigtas statyti ir statybininkai dirbo nuo popietės iki nakties, nes tuo metu daug vėsiau.
Vakare pravažiavome pro Amman Tourist beach, tačiau įėjimas į jį buvo 12 JD. Buvo jau sutemę ir nenorėjome mokėti tiek daug už pasivaikščiojimą pajūriu. Manau, kad Lietuvoje esame labai pripratę prie nemokamų ir švarių paplūdimių.
Kitą rytą vykome užkandome Buffalo sparnelių po 0.19 JD ir vykome į Wadi Mujib Siq Trail. Šią vietą suplanavome pusiau atsitiktinai, tačiau tai buvo geriausias atsiminimas iš šios kelionės. Iš 40 laipsnių karščio įlįsti į gaivinantį vandenį ir keliauti kanjonu per akmenis ir upę yra nuostabu. Ši pramoga kainavo 26 JD žmogui, su vandens batų įsigijimu ir yra turbūt geriausiai mano išleiti 26 JD gyvenime. 🙂 Vienoje vietoje buvome kurį laiką įstrigę, nes nežinojome kaip perlipti per sraunų krioklį iki kito stataus akmens. Tačiau atėjęs vietinis šerpas mums padėjo ir tęsėme kelionę. 🙂 Viso trail’o metu galvojau, kad tai nebūtų įmanoma Europoje – veikiausiai čia būtų nacionalinis parkas su takeliais šalia kanjono, o ne kelionė per akmenis pačiu kanjonu be jokių apsaugų.
Po Siq Trail važiavome iki Negyvosios Jūros. Radome nemokamą paplūdimį čia. Jame buvo pilna šiukšlių (kaip ir daug kur Jordanijoje), tačiau buvo jūra, purvas laukiniam SPA, gėlo vandens šaltinis nusiprausti ir girtaujantys vietiniai. Gulėjimas jūroje priminė gulėjimą baseline su plaukiojimo liemene. 🙂 Kažkuo labai nenustebino, tačiau bucket list’e galima pasižymėti.
Kelionės Jordanijoje 4 – 6 dienos. Petra
Puikiai susidėliojome kelionę ir niekur nereikėjo skubėti. Iš Swemeh iškeliavome į Petrą. Kelias Negyvosios Jūros pakrante iki Petros buvo nuostabus. Pirmąkart mačiau paplūdimį, kurio visas krantas buvo nuklotas storu druskos kristalų sluoksniu.
Apsistojome Uum Sayhoun kaime kelios minutės iki Petros. Tai yra kaimas, į kurį Jordanijos valdžia perkėlė Petros beduinus.
Vos atvykus į Uum Sauhoun mus pasitiko vietinių žmonių muštynės. Juos buvo apspitę keliolika vaikų su akmenimis, tad norėjosi dingti iš ten kuo greičiau. Savo AirBnB iš pradžių neradome ir kai grįždinėjome pagrindine kaimo gatve atgal sustojome paklausti žmogaus ar jis žino Yasir. O tas žmogus ir buvo Yasir. 🙂 Tiesa, jis atrodė kiek kitaip nei nuotraukoje, tad, jam pasakius, jog sektumėme jo mašiną buvo kilę visokių minčių, kad čia gali būti scam‘as, tačiau viskas baigėsi gerai. 🙂
Atvykus buvom pavaišinti arbata, kurią vietiniai pilsto į stiklines, kurios primena shotus. 🙂 Šalimais apsistojusi amerikietės ir indo šeima užsiminė, jog keliauja į Petra by Night, tad vykti nusprendėme ir mes. Nusileidus saulei kelias iki Treasury yra apšviestas tik žvakių. Įdomi patirtis, tačiau, mano nuomone, papildomų 17 JD nėra verta. 🙂 Visgi, jei vyksite į Petra at Night, būtinai turėkite savo Jordan Pass su savimi, nes be jo įeiti gali ir nepavykti. Mes jo prie savęs neturėjome, tad teko atsisiųsti iš el. pašto ir už tą malonumą nusicharginome 39 eurus už mobilius duomenis. 🙂
Urviniai žmonės
Grįžus prie arbatos pasikalbėjome su Yasiru ir jo broliu. Jų mama vis dar gyvena urve. Sakė, kad jiems urve taip pat labiau patinka ir kartais ten apsilanko. Yasiro brolis sakė, kad mokyklą lankė tik mėnesį, paskui į ją nėjo ir tėvai jo nesugebėjo priversti. Visgi, jie abu išmoko angliškai bendraudami su turistais, tad buvo puiku, kad galėjo pasidalinti savo patirtimi.
Kitą dieną keliavome į Petrą. Ryte valandą laukėme, kol kaime pasibaigs mišios, nes tuo metu aplink jokios parduotuvės ar kavinės nedirbo. Visgi, kai kavinė atsidarė, nusipirkome keturias shawarmas, o toks kiekis pralinksmino vietinius, kurie pradėjo juoktis, kad tiek daug valgome. 🙂
Į Petrą yra trys įėjimai, keliavome iš Uum Sayhoun. Lipome sunkiu maršrutu į kalną, nuo kurio matosi Treasury iš viršaus. Sunku, tačiau verta.
Visur pakeliui siūlė donkey arba camel ride. Prekeivių siūlymai kažką nusipirkti yra būdingi turistinėms vietoms, tačiau kai tai pasiūlymą išgirsti keliasdešimt kartų per kelias valandas, tai ima varginti. Vienas įdomesnių pasiūlymų buvo „Do you want Ferrari Ride? Air conditioned“.
Kitą dieną ėjome iki Monastery. Daug kas siūlo nuvežti iki Monastery back entrance, tačiau kelias iki vienuolyno nėra sunkus. Pats vienuolynas yra gražus, tačiau Yasiro dėka pamatėme žemėlapyje nepažymėtą vietą. Paėjus penkias minutes už vienuolyno atsiveria nuostabus vaizdas į kalnus. Tai buvo netikėta ir savo grožiu, mano nuomone, prilygo Treasury. Užlipus ant tos kalvos galima pabūti ramiai be įkyrių siūlymų ką nors nusipirkti ir pailsėti nuo žmonių šurmulio.
Arab Price
Grįžus į Petrą ėjau į parduotuvę pirkti vandens. Už du butelius padaviau pusę dinaro (pinigai Jordanijoje skaičiuojami panašiai kaip Amerikoje – pusė, ketvirtis). Pardavėjas į mane pažiūrėjo ir sako “You know the Arab price? How long do you live here?” 🙂
Paskutinę naktį Petroje miegojome urve. Neeilinė patirtis. Jame buvo nupiešta ožka, kuri atrodė gana baisiai. 🙂 Su mergina pažaidėme uno, pasišviesdami lempa, prijungta prie akumuliatoriaus, ir sutemus ėjome miegoti, nes aplink nelabai buvo, ką veikti. Urve vandens nebuvo, tad ilgiau nei vieną dieną urve apsistoti nerekomenduočiau. 🙂
Kelionės Jordanijoje 7 – 8 dienos. Aqaba
Urve išsimiegojome vidutiniškai. Visą naktį zyzė uodas, urve nebuvo labai švaru, tad ir pasiilsėjome prastai. Vėl pasiilgome civilizacijos.
Ją gavome nuvykę į Aqaba. AirBnB hostas papasakojo apie miestą, pasiūlė už papildomą 20 JD mokestį nuvežtį į South Beach, tačiau turėjome mašiną, tad to atsisakėme. Įsiminė tai, jog hostas angliškai išmoko dėka AirBnb, bekalbėdamas su turistais vos per penkis mėnesius. Check-in‘o metu gavome 10 minučių instruktažą kaip kas veikia, tad panašu, kad check-in‘as jam veikia kaip gera anglų pamokėlė. 🙂
Taip pat hostui papasakojau, kad už vandenį moku 25 centus. Jis labai nustebo ir sakė, kad pats moka daugiau. 🙂
Vakarieniavome Khubza & Seneya restorane, dviese prisivalgėme skanaus vietinio maisto už 14 JD. Rekomenduoju vištieną su česnakais, nuostabus skonis. 🙂
Minutė nuo mūsų buto buvo paplūdimys. Ne pats švariausias, tačiau pilnas vietinių. Jei vyksite į Siq Trail, neišmeskite vandens batų, jie pravers akmenuotame krante.
Antrą dieną keliavome į South Beach. Jame prie pat kranto matosi koralai. Vienas iš vietinių pasiūlė vandens kaukę, su kuria truputį pasidariau po vandeniu. Matėsi daug žuvų ir visiškai skaidrus vanduo, tačiau neilgai trukus jam atidaviau kaukę, kad nesulaukčiau įgrisusio prašymo kažką nusipirkti ar sumokėti.
Kelionės Jordanijoje 9 diena. Wadi Rum
Po maudynių Raudonojoj jūroj pasukome ten, kur vandens labai mažai – Wadi Rum dykumą. Pakeliui užsukome į Jo Petrol degalinę, kur sumokėjome 35% daugiau nei turėjome. Vėlavome į Wadi Rum, tad ginčytis nebuvo laiko ir šias išlaidas teko nurašyti į nuostolius. 🙂
Atvykus į Wadi Rum pakelėje mojavo keletas žmonių, rodančių į įsukimą į parkingą. Galvojau, kad bando apmauti ir įsukus nuchargins už valet parkingą ar panašiai. Visgi, juos pravažiavus, supratau, kad ten buvo mūsų AirBnB hostas, kuris mūsų jau laukė. 🙂
Jis mums siūlė jeep tour‘ą po dykumą visai dienai už 80 JD. Tačiau pavyko susiderėti 4 valandų turą už 55 JD dviems. Turas buvo įdomus, dažnai stojome užlipti arba ant uolų arba ant smėlio kopos, kur buvo filmuojamas Martian filmas. Įdomi patirtis. Po turo stebėjome saulėlydį ir vakarieniavome su hostu, kuris mus vaišino žmonos pagaminta vakariene. Po to stebėjome krentančias žvaigždes. 🙂
Maloniai nustebino, kad dykumoje buvo dušai ir viskas buvo gana tvarkinga. Šis AirBnB buvo sąlyginai brangus, tačiau po karštos dienos labai malonu išsimaudyti duše ir skaniai pavalgyti. 🙂
Kelionės Jordanijoje 10 diena. Al nawatef camp
Kelias nuo Wadi Rum iki Amano atrodė tolimas, tad nusprendėme jį išdalinti į dvi dalis ir apsistoti pakeliui. Apsistojome stovykloje, esančioje viduryje laukų, šalia Dana Reserve Park. Aplink yra nemažai vietų hikinimui, tačiau ilgam hikingui jėgų jau neturėjome, pasivaikščiojome po apylinkes ir tiek. Manau, jog šią dieną pridėčiau prie papildomos dienos Aqaboje ir į Amaną iš Wadi Rum važiuotume per vieną dieną, nes kelias yra tikrai kokybiškas ir kelionė neprailgtų.
Turbūt labiausiai įsiminė, kai važiavome į miestelį šalia stovyklos ir kavinėje už falafelį paprašė 2 JD, kai paprastai jie kainuoja apie pusę dinaro. Pasiūliau paimti 4 už 2 JD, šeimininkas nesutiko ir išėjome. Visgi išėjus jis mus bėgdamas atsivijo ir pasakė, kad ne taip suprato ir sakė, kad tokia kaina tinka. Tada nusiderėjau, kad 5 falafelius už 2.25 JD pagamintų. 🙂
Kelionės Jordanijoje 11 – 12 dienos. Jerash ir Amman
Kėlėmes anksti, nes mašiną turėjome atiduoti tos pačios dienos popietę ir norėjome nuvykti į Jerash. Jį rekomendavo daug žmonių Amane. Jerash‘e yra daug griuvėsių iš Romos laikų, tačiau, manau, kad vieta nėra verta dėmesio, nes kažką panašaus galima pamatyti daug kur.
Atidavus Juodąjį Kuprių atgal apsistojome gana fancy hotelyje. Kelionės pabaigai pasilikome mažą dovanėlę sau ir tai buvo viskas, ko mums reikėjo, po nakvynių urvuose, palapinėse ar betono nameliuose. Viskas Webdeh Heights bute buvo švaru ir prižiūrėti, buvo nemokamų gėrimų. Čia buvo viskas, ko pasiilgau iš Vakarų pasaulio ir buvo labai gera. 🙂
Vakarieniavome BigT Burgers, kuriame yra nuostabūs burgeriai, kainuojantys keletą eurų. Jei būsite šalia, rekomenduoju užsukti.
Webdeh Heights hostai mums suderino transportą iki oro uosto už 20 JD. Tai šiek tiek pigiau nei taksi. Iki oro uosto galima nuvykti ir autobusu, tačiau, kiek teko skaityti internete, jie stoja nežymėtose stotelėse ir važiuoja nenuspėjamu grafiku. Už ramios nakties miegą kelių eurų nebuvo gaila. 🙂
Gavosi ilgas įrašas. Jei keliausite į Jordaniją, tikiuosi, kad pravers. Jei jau buvote, kokia Jūsų patirtis šalyje?
Atsitiktiniai pastebėjimai:
- Cash is king in Jordan. Visur, išskyrus, Amaną, be grynųjų išsiversti sunku.
- Tas pats vanduo kelionėje kainavo tarp 0.25 – 1 JD.
- Didmiesčiuose pagrindinėse vietose yra Jordan Tourism Police. Anot vietinių, jie padeda turistams rasti kelią, tačiau turistai jų neklausia, nes jų bijo dėl automatų rankose. 🙂
- Kirpykloje dėl kainos irgi reikia derėtis. Rainbow street apsikirpti kainavo 7 JD.
- Policija mus buvo sustabdžius keliolika kartų. Paklausdavo iš kur mes ir pasakydavo “Welcome to Jordan”.
- Jordanijoje penktadienis yra laisvadienis ir yra šešios darbo dienos. Think about that next time you complain about Mondays. 🙂
- Kainos Jordanijos restoranuose retai koreliuoja su kokybe – nuostabus japoniškos veislės veršienos ir australiško anguso jautienos burgeris gali kainuoti €4, o vakarienė vidutiniškame restorane dviems €45.
- Telefono kortelės su internetu kainuoja apie 20 JD. Vietinis hostas mums siūlė Umniah operatoriaus Shabath planą už 5 JD. Mes per kelionę išsivertėme su viešu wifi, beveik visi hostai turėjo Whatsapp, o navigavome atsisiuntę offline google maps.
- Dar vienas muštynes matėme pakeliui į monastery, kai turisto buvo paprašyta 300 JD už kelionę asilu į kalną. Kiek supratau suma buvo patikslinta kelionės viduryje. Muštynes standartiškai paįvairino pagalbininkų vaikų būrys su akmenimis rankose.
- Visada verta pasitikrinti mokamą kainą. Perkant greitmaistį viename restorane pradžioje kaina buvo 16 JD, po to tapo 9 JD.
- Perkant parduotuvėje keletą dalykų verta klausti kiekvieno kainos atskirai. Tie patys trys dalykai vieną dieną kainavo 2.25 JD, kitą 2.5 JD.
- Keliskart matėme mašinas vairuojančius 10 – mečius.
Laba diena, labai ačiū už taip aiškiai sudėliotas instrukcijas. Jau šį bei tą apie keliones Jordanijoje esu perskaičiusi, bet Jūsų teksto konkretumas man labai patiko. Kadangi minėjote, jog galima kreiptis, norėčiau paklausti, ar negalėtumėte persiųsti jūsų automobilio nuomos agento kontaktų? Mums reikia automobilio nuo oro uosto, tad mieliausiai pasinaidotumėme. Dėkui, Gabrielė
Sveiki, Gabriele,
ačiū už komentarą.
Rekomenduoju susisiekti su +962796174848 per whatsapp.
Dėkui!