Finansinis rezervas: kiek pinigų atsidėti?

Categories Psichologija
finansinis rezervas

Likvidumo trūkumas įvardijamas kaip vienas iš tarpusavio skolinimo trūkumų. Tai reiškia, kad staiga prireikus pinigų, savo investicijų veikiausiai negalėsite parduoti už gerą kainą (ypatingai didesnio kiekio) ir finansinio rezervo turėsite ieškoti laisvų pinigų kitu būdu.

Man tai suveikė ne kaip trūkumas, o racionalus stabdis priimant emocinius sprendimus.

HonestFIRE prie UBER vairo

Po vienos iš vasarų Amerikoje norėjau nusipirkti mašiną ir būti UBER vairuotoju. Tuo metu dar nebuvau dirbęs „tikro“ darbo ir tai atrodė kaip svajonė – sava mašina, darbas kada nori ir visas laisvas laikas savam hobiui ir pomėgiams. Tačiau tuomet turėjau tik apie €1.500, o savo, tuo metu svajonių, mašinai Honda Civic, jaunesniam nei dešimt metų reikėjo apie €5.000. FinBee tuo metu turėjau apie €3.000, tad, jei paskolas būčiau pardavęs, dabar veikiausiai daugiau nusimanyčiau apie Vilniaus geografiją nei apie pardavimus. 🙂 Per tuos du metus mašina būtų nuvertėjusi apie €1.500, tad būčiau praradęs nemenką UBER uždarbio dalį dėl automobilio nuvertėjimo ir priežiūros. Visgi, svajonės vieną dieną pavėžinti žmones UBER’yje Ferrari automobiliu neatsisakau 🙂

Emocijos skolinant

Man taip pat patinka, kad investuojant į paskolas sprendimų priėmimui emocijų įtaka yra maža. Apie akcijų rinkimąsi žinau mažai, tačiau bandymas atspėti labiausiai nuvertintą akciją man atrodo labiau emocionalus ir potencialiai daugiau pinigų kainuojantis žaidimas. Nustačius automatinį skolinimą apskritai galima skirti savo investicijų sekimui skirti valandą per mėnesį. Tikiuosi, kad galėsiu tai padaryti ateityje, nes šiuo metu investicijų sekimu skiriu tikrai per daug laiko.

Kai paskola pradeda vėluoti iš tiesų nelabai kreipiu į tai dėmesį. Šiuo metu bent kiek vėluoja mano paskolų už €7.000. Tačiau į tai dėmesį kreipiu minimaliai, nes man svarbiausia, kad tie pinigai grįžtų per artimiausius penkiasdešimt metų, kol dar galėsiu panaudoti pinigus šiame pasaulyje. 🙂

Finansinis rezervas

97-99% mano pinigų yra suinvestuoti. Turiu taisyklę sąskaitoje turėti laisvus €300 nenumatytiems atvejams. Tačiau šiuo metu ši taisyklė yra sulaužyta, nes sąskaitoje turiu €99. 🙂 Tačiau jaučiuosi ramus, nes žinau, kad rytoj gausiu atlyginimą, kurio man pakaks atostogoms ir už nuomą jau sumokėta. Tačiau turimo rezervo dydis priklauso nuo kiekvieno asmeninio poreikio.

Turėdamas daugiau nei 500 laisvų eurų esu labiau linkęs išlaidauti, nes jaučiu pinigų perteklių ir juo labai paprasta atsikratyti. Būtent tada kyla mintys apie Porsche ar kitus žaisliukus. 🙂 Tad perteklių kiek įmanoma greičiau pervedu į FinBee, Reinvest24 ar kitą platformą ir sukuriu sau jausmą, kad mano biudžetas nėra begalinis.

Iki šiol paskolų likvidumo trūkumas nesutrukdė padengti nenumatytų išlaidų. Sunku jas įsivaizduoti didesnes nei keli šimtai eurų, kai nevairuoji mašinos ir neturi vaikų. Kai keliaujant Islandijoje iškilo nesklandumų automobilio nuomos punkte, nes neturėjome kreditinės kortelės ir paskutinius pinigus palikome už brangiausią įmanomą automobilio draudimą, padėjo mama su kuria atsiskaičiau po kelionės iš FinBee gautų lėšų per laikotarpį. Ačiū, Mama 🙂

Dalykai kurių nenusipirkau, nes negalėjau parduoti savo paskolų:

  • Porsche Boxster, kurio užsimaniau, nes pamačiau parduodamą už €7.000 🙂
  • HH striukė už €250, nes buvo akcija; tuo metu turėjau kitą neblogą žieminę striukę
  • Mažas ofisas Goštauto g. nuomai (šitas variantas, manau, tik atidėtas išėjimo iš P2P/mažesnės rizikos laikotarpiui)

Ar nerimaujate dėl to, kad negalite greitai realizuoti savo turimų investicijų P2P? Kokį finansinį rezervą turėdami jaučiatės patogiai?

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Do your own research.


Patiko postas? Prenumeruok arba palik man arbatpinigių. Palaikykite mane

Viso rėmėjai paaukojo €51, kurie buvo skirti apmokėti dalį hostingo ir domeno išlaidų. Ačiū!

13 thoughts on “Finansinis rezervas: kiek pinigų atsidėti?

  1. Labas, esame 4 asmenu šeima, todėl komfortiškai jaučiuosi kai turime bent 1000-1500 eur, tikslas turėti 3-6 mėnesiu pajamu dydzio ramybes fonda. Šeimos pajamos yra 1397, blogiausiu atveju išlaidas keletui mėnesiu galime nukirpti iki 600 eur, investicijoms skiriame stabiliai 190 eur. Ne stebuklas su investicijomis, bet judame pirmyn, pradėjome investuoti prieš 3 metus nuo 5eur per mėnesį.

  2. Žingsniai buvo tokie: 5, 10, 20, 30, 70, 90, 140, 190. Šeimos biudžeta persvarstom kai yra poreikis, tai yra kai keičiasi pajamos arba prioritetai. Nuo 30 eur investavimas jau buvo įtrauktas i seimis biudzeta, o iki to tai skaitesi kaip mano asmenines investicijos.

    1. Kaip jaučiatės investuodami virš 10% pajamų? Koks triggeris būna, kad jau galite skirti daugiau?

      1. Esu investavęs 2007-2008, tada nesupratau ką darau ir praradau ~20k LT ir tai nebuvo vienintelės mano nesėkmingos investicijos. Reikėjo daug metų ir naujų žinių, kad sugrįžčiau prie investavimo. Pradžia grįžus buvo su P2P, bet man tai atrodė perdaug gerai, kad būtų tiesa, todėl pradėjau nuo minimalių sumų. Dabar jau didinu investicijas ir diversifikuoju, pagal planą siekiu tokių proporcijų nuo bendro portfelio:
        15% Saugios – Garantuotų palūkanų GD ir III pakopa
        50% Vidutinės – ETF, Dividendinės akcijos, Nuomojamas NT
        20% Rizikingos – P2P skolinimas
        10% Pinigai – Rezervas investicijoms ir spekuliacijoms
        5% Labai rizikingos – kriptovaliutos ir kiti eksperimentai, buvau vienas iš nusivylusių, kad Payseros tokenų platinimas neįvyko.

        Tačiau, kadangi bendras mano portfelis dar labai mažas, proporcijų neišlaikau, P2P ir NT nuomai sudaro virš 70%. Realistinis investavimo tikslas už 28 metų išėjus į pensiją iš investicijų gauti pajamas, kurios pilnai padengtų pragyvenimo išlaidas. Optimistinis investavimo tikslas į pensiją išeiti ne po 28, bet po 20 metų, tačiau tam reikia ne tik daugiau investuoti, bet ir daugiau uždirbti, kadangi esami įsipareigojimai stipriai didinti investavimui skiriamų sumų neleidžia.

        Taigi pagrindinis trigeris leidžiantis skirti daugiau nei 10% pajamų investavimui yra tikslas ir supratimas, kad tik aš atsakingas už tai ar jį pasieksiu. Manau, kad pagal dabartines pajamas skirdamas 300 eur investicijoms būčiau patenkintas, tačiau tuo dar reikia įtikinti ir likusią šeimos dalį.

        1. Ačiū už detalų atsakymą 🙂

          Su CFD tiek pinigų sudeginai 2008?

          Šiandien skaičiau įdomų straipsnį apie bad market timing, siūlau pasiskaityti http://awealthofcommonsense.com/2014/02/worlds-worst-market-timer/

          Ar III pakopos investicijos skiriasi nuo ETF? III pakopoje nėra didesni mokesčiai? Man atrodo čia ta pati rizika, investuojama į tas pačias rinkas panašiu principu.

          Neseniai Marius Dubnikovas pasakojo, kad skolos vertybiniai popieriai yra mažiau risky, nei akcijos (https://www.honestfire.lt/dubnikovas/). Ką apie tai manai?

          Step by step. Manau, kad savo pavyzdžiu užkrėsi ir likusią šeimos dalį 🙂

          1. Sudeginau akcijų fonduose, pirkau 2007 beveik pike ir pardaviau po 4 metų žemam taške. Tiesiog psichologiškai neatlaikiau kai kritimas siekė -70/-80%. Bet prieš du metus žiūrėjau dar tie fondai nebuvo išlipę iš nuostolio.

            Straipsnis apie Bob’ą labai geras 🙂

            Mariaus interviu jau buvau skaitęs, manau kiekvienas riziką vertina individualiai pagal savo žinias ir patirtį.

            Taip III pakopoje mokesčiai didesni, tačiau kadangi įmokas daro darbovietė, tai jos neapmokestinamos nei sodra nei gpm. PVZ: darbovietė kas mėnesį perveda 50 eur į III pakopą žmonai, jei ji tuos pinigus norėtų gauti į rankas, po mokesčių gautųsi apie 30 eur, taigi skaičiuoju, kad gauname virš 60% momentinę grąžą. Po 60% momentinio prieaugio tas papildomas mokesčių procentas nebegąsdina, be to ir žmona labai netoleruoja rizikos, o III pakopa jai atrodo priimtinas variantas.

  3. Daug savęs pamačiau straipsnyje 😀 negalėjimas greitai realizuoti investicijų į P2P manęs nejaudina, mane veža reinvestavimas 😀 o, aš kaip ir tu, kol kas turiu apgailėtiną juodos dienos fondą. Ką tik baigiau uni, susiradau darbą, manau simboliškai laikysiu 750EUR sąskaitoje, visa kita bus naudojama ,,for FIRE”. Tokioje padėtyje, kai nėra įsipareigojimų, lyg ir nematau jokių ,,shortcomings” mažame juodos dienos fonde.

    1. Man atrodo, kad negalėjimas parduoti prideda brandus ir nuima emocinį atspalvį nuo brangių sprendimų. Per kelias dienas spėji apmąstyti, kad gal visgi nereikia to Porsche 🙂

      Aš manau, kad nuo bado yra būdų apsisaugoti. Manau, kad juodos dienos fondas didesnis svarbus, jei yra tik vienas pinigų šaltinis. Kai jų yra daugiau, tada ir jausmas ramesnis. 🙂

    1. Likvidumas atsiranda pardavinėjant žemiau savikainos, tačiau pilnai sutinku, kad likvidžiau nei startup’ai 🙂

  4. „Turėdamas daugiau nei 500 laisvų eurų esu labiau linkęs išlaidauti, nes jaučiu pinigų perteklių ir juo labai paprasta atsikratyti”.

    Pas mane irgi taip buvo, bet dirbau su savo psichologija ir nugalejau sita idijotiska bruoza. Ir dabar toks kaifas kai finansine pagalve tokia kur beveik metus be darbo isgyvenciau. Tiesiog as priejau isvados kad juodos dienos pinigai yra kur kas svarbesni nei investavimas.

    „už brangiausią įmanomą automobilio draudimą, padėjo mama”

    Vat butent kodel yra svarbu normali finansine pagalve, kad TU galetum savo artimiesiems padeti. Sakau viska ir patirties. Taip kad 99eur saskaitoje nu sutik cia jau extreme….

    1. Hi, Rolandai,

      ačiū už komentarą.

      Manau, kad finansinė pagalvė priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių su kiek jaučiamės patogiai. Vieniems aktualiau saugumas, kitiems kuo labiau įdarbinti pinigai.

      Nemanau, kad 99 Eur yra extreme, nes kitą dieną alga įkrenta, viskas suplanuota 🙂

Leave a Reply