Marius Dubnikovas: Lietuvos žmonės tikrai turi didelę riziką būti turtingi

Categories Finansinė Laisvė
Marius Dubnikovas

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Prieš keletą savaičių teko dalyvauti Crowdfunding Talk renginyje, kuriame savo produktus pristatė FinBee, FinBeeVerslui, Profitus ir Kriptomat komandos. Visgi man didžiausią įspūdį paliko Mariaus Dubnikovo įžanga, kurioje jis dalinosi savo pastebėjimais apie dabartinę pensijų sistemą ir investavimo naudą (o tiksliau būtinybę) siekiant sukaupti ženklų kapitalą.

Mariaus Dubnikovo pristatymas nuo 1:43

Anot Mariaus Dubnikovo, nuo 1975 m., kai buvo panaikintas aukso standartas JAV, įmonių produktyvumas nustojo koreliuoti su darbuotojų užmokesčio augimu. Tai reiškia, kad dirbant samdomą darbą galima užsidirbti standartinį paketą – pinigų pragyvenimui, mašinai ir paskolai būstui. Tai padeda išlaikyti visuomenę aprūpintą pakankamai, kad nekiltų maištai dėl uždarbio, tačiau didžioji dalis uždarbio nuo augančio produktyvumo atitenka įmonių akcininkams.

Būdas ištrūkti iš šio užburto rato – investavimas. Atliekant periodines investicijas tikimybė prarasti pinigus per ilgą laiką – minimali. Svarbiausia įdarbinti savo laisvas lėšas ir kuo anksčiau žmogus tai daro, tuo daugiau naudos per gyvenimą turės iš sudėtinių palūkanų efekto.

Po renginio Marius Dubnikovas sutiko atsakyti į kelis klausimus, jo atsakymais dalinuosi su Jumis.

Kodėl verta investuoti?

Crowdfunding Talk renginyje skatinate žmones investuoti. Kaip manote, kodėl lietuviai nėra linkę investuoti?

Lietuvoje, kaip ir kitose naujose ES šalyse yra kelios problemos dėl noro investuoti. Visų pirmą, šalys turėjo nemenką skaičių kartų, kai buvo keičiamos valiutos, buvo aukštos infliacijos periodai, praeita bankų žlugimo periodai. Tai dalį žmonių atstumia nuo investavimo, nes nėra pasitikėjimo. Taip pat problema tame, kad per menkas finansinis išprusimas. Mokyklose mokinama kaip ištraukti kubinę šaknį, tačiau ką daryti su pinigais jokių pamokų nėra. Tėvai irgi nepajėgus finansinio švietimo atlikti, nes vėl neturi žinių. Darba atlieka universitetai ir įvairūs kursai, tačiau tam reikia laiko. Po 20 – 30 metų mes matysime visiškai kitą Lietuvą. Jos žmonės tikrai turi didelę riziką būti turtingi ir gebantys pasirūpinti savimi bei mažiau priklausomi nuo valstybinio sektoriaus ir paramos. 

Ar jaučiate skirtingą požiūrį į investavimą tarp skirtingų demografinių grupių – ypatingai jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių?

Jaunimas be abejo imlesnis naujovėms ir investavimui, jie daugiau domisi, bet dar neturi reikšmingų sumų, kas yra normalu, todėl jaunimas daugiau veikia mokymosi rėžimu. Vyresnio amžiaus žmonės be abejo jau turi santaupas ir natūraliai jie daug atsargesni. Dominuoja investicijos į NT ar tarkime paskolas su turto įkeitimu. Vyresnio amžiaus žmonėms daug sunkiau suvokti akcijų ar obligacijų rinkas, išvestines investavimo priemones ir investicinius fondus, nes jų pinigų kaupimo didžiausias laikotarpis buvo tuomet, kai normali rinka apskritai neegzistavo. Kartų kaita ir bus raktas, kad Lietuvos žmonės pradės investuoti, kaip tai daro skandinavai ar vakarų europiečiai.

Ar savo pensija būtų įmanoma pasirūpinti žmogui, kuriam dabar 55-eri ir vienintelis turimas turtas – butas?

Tokioje situacijoje yra labai sunku kalbėti apie kažkokį reikšmingą pasirūpinimą, nes jei vienintelis turtas butas – tai greičiausiai ir pajamos nėra didelės. Iki pensijos likus vos 10 metų didelių santaupų nebesukaupsi, nes praleistas esminis veiksnys investicijose – laikas. Laikas pats svarbiausias, nes kuo ilgiau kaupi ir investuoji, tuo ilgiau veikia mažas stebuklingas veiksnys – sukauptos palūkanos, kur uždirbti pinigai pradeda uždirbti naujus pinigus ir taip toliau. Tam kad galėtume kalbėti apie tikrai sėkmingas investicijas tam reikia 30 ir daugiau metų nuoseklaus darbo.

Nieko nedaryti lengviausia, bijoti aplinkos yra mums natūralu.

M. Dubnikovas
Laikas – didžiausias turtas

Renginyje minėjote, kad dabartinėje ekonomikoje yra daug neapibrėžumo, ypatingai dėl JAV ir Kinijos prekybos nesutarimų ar situacijos Korėjos pusiasalyje. Ar dažnai girdite argumentą, kad investicijos yra rizikingos ir verčiau laikyti pinigus kojinėje/suvartoti dabar? 

Argumentas dabar nieko nedaryti dažniausiai girdimas. Nieko nedaryti lengviausia, bijoti aplinkos yra mums natūralu. Ypatingai natūralu, kai nesupranti ką darai, nes neturi žinių, tada rizikos yra labai didelės ir realios. Bet suvokiant ką darai ir kodėl rizikos sumažėja, jas pradedi valdyti. Neapibrėžtumai ir pavojai jie egzistuoja visada, tačiau tai nėra pretekstas nieko nedaryti, nes taip elgdamiesi mes vėl švaistome vienintelį vertingą ir ribotą resursą mūsų gyvenime – laiką, kurio visi turime ribotą ir kas blogiausia nežinomą kiekį.

Ekonomikai lėtėjant geriausias vaistas yra periodinis taupymas, kai kas mėnesį atsidedama reguliari suma

M. Dubnikovas

Ar ekonomikai lėtėjant investicijas vertėtų mažinti ar nieko nekeisti ir toliau periodiškai tęsti investicijas?

Ekonomikai lėtėjant geriausias vaistas yra periodinis taupymas, kai kas mėnesį atsidedama reguliari suma. Šis laikotarpis yra patraukliausias pradedantiems investuoti. Tuo pat metu, tie kurie jau senai investuoja, tikrai žino, kad sėkmė slypi nuosekliai ir pastoviai kartoti investavimo veiksmus. Kaip bebūtų finansų rinkos ženkliai ilgesnį laiką būna mums palankios nei nepalankios. Žinoma būna krizės, per kurias yra uždirbami ir prarandami didžiausi pinigai, todėl reikia nepamiršti investicijų skaidymo (tai tikrai veikia) ir grynųjų pinigų pozicijos turėjimas nėra blogas dalykas ekonominio ciklo pabaigoje. Bet ko negalima daryti, tai tiesiog stovėti vietoje ir stebėti aplinką neatliekant jokių veiksmų.

Pajamos – nesvarbios

Ką manote apie argumentą, jog dabar neturiu pinigų investuoti, nes esu studentas/uždirbu mažai? Ar įmanoma sėkmingai investuoti gaunant mažas pajamas, pavyzdžiui 500 Eur/mėn.?

Visiškai nesvarbu kokias pajamas gauna žmogus. Ašinis veiksnys yra procentas, kurį atsidedi nuo savo atlyginimo ir kaupi investuodamas. 10 proc. nuo pajamų visi gali sutaupyti ir tai daryti būtina. Jei šiandien gauni mažai tai rytoj gausi daugiau, bet kas turėtų būti nekintama, tai augant pajamoms – taupymo norma. Vėlgi taupant 30 ir daugiau metų ir atsidedant 10 – 15 proc. nuo gaunamų pajamų, galima atsidurti tokioje situacijoje, kai pasyviai uždirbami pinigai iš investicijų pradės lenkti darbo pajamas, o tai vadinama jau finansine laisve. 

Koks Jūsų asmeninis santykis su investavimu? Kada pradėjote, kokias turto klases renkatės?

Mano gyvenime investicijos atsirado gan anksti – nuo 17 metų. Tada pradėjau dirbti vertėju investicinėje bendrovėje. Teko daug skaityti sunkiai suvokiamų tekstų ir dabar prisimenu, kai pirmą kartą sugebėjau “book value”, kas yra buhalterinė vertė ar akcininkų nuosavybė išversti “knyginė vertė”. Pirmas akcijas nusipirkau būdamas 18 metų ir nuo to laiko tai mano pagrindinė turto klasė, kuri man patinka. Man nereikia kurti verslų jei noriu investuoti. Tiesiog reikia atsirinkti sėkmingai veikiančius verslus ir į juos investuoti perkant akcijas. Taip daug paprasčiau ir netgi įdomiau, nes besidomėdamas gali paanalizuoti ir bandyti suprasti daugelį verslų sektorių – nuo mašinų gamybos iki farmacijos.

Daug daugiau atsidėčiau pinigų pačioje pradžioje, nes suvokimas apie taupymą ir laiko reikšmę natūraliai neatėjo į galvą būnant 20 – 27 metų

M. Dubnikovas
Augančių pensijų neužteks

Jeigu dabar Jums vėl būtų 20 metų, ar investiciniais klausimais elgtumėtes taip pat? 

Be abejo akcijos būtų mano pasirinkimas ir daug agresyviau elgčiausi 2009 metais kai buvo krizės įkarštis. Taip pat tikrai daug daugiau atsidėčiau pinigų pačioje pradžioje, nes suvokimas apie taupymą ir laiko reikšmę natūraliai neatėjo į galvą būnant 20 – 27 metų. Tuo metu viskas atrodo dar labai toli, tačiau šis amžius vienas svarbesnių, nes galima pakloti labai stiprius pamatus.

Pensijos kaupimas siejamas su saugumu, tačiau savo pristatyme minėjote, kad dabartinėmis sąlygomis maksimali pensija yra 560 Eur, net ir uždirbant 10.000 Eur, o ateityje pensininkų didės. Ar dabartinė pensijų sistema jau atgyveno? 

Ateityje pensijos didės, nes Lietuvos ekonominė būklė gerės. Taip pat dabartinės demografinės problemos greičiausiai išsispręs pagerėjus ekonomikai ir mums labiau priartėjus prie ES standartų. Per paskutinius 15 metų viskas pasikeitė neatpažįstamai ir greičiausiai toliau keisis tinkamai. Žinoma prireiks kokiu 40 metų, kad sistema susireguliuotų, todėl dabar rūpintis patiems savo ateitimi yra būtina, nes tik dabar į darželį einantys vaikai gali tikėtis stipresnių socialinių garantijų. Vyresnės kartos neturi tikėtis dramatiško pagerėjimo, jei patys savimi nepasirūpins. Tai yra kaina, kurią mokame už prarastą nepriklausomybę. Bet kokiu atveju sistema neatgyveno savo, ji tiesiog dabar keičiasi ir yra vienoje sunkiausių padėčių, kai negali pasirūpinti savo žmonėmis. Net jei situacija Lietuvoje gerėtų greičiau nei tikimės, tai vistiek neatleidžia nuo būtinybės pasirūpinti savimi ir kaupti savo santaupas investuojant. Jei valstybinė pensijų sistema sustiprėtų ir galėtų reikšmingiau pagelbėti, tai kiekvienas papildomai sukauptas ir turimas euras tikrai nemaišys. Visada klausimas “ką daryti su pinigais?” yra lengvesnis nei “iš kur gauti pinigų?”. Šie klausimai labai aktualūs pasidaro kai baigsime savo aktyvų darbo laikotarpį, nes tada pakeisti ką nors bus labai sunku arba neįmanoma. Džiugu tai, kad gyvename augančioje šalyje, kuri sugebėjo per trumpą laiką nuveikti labai daug, todėl jauni veržlūs ir besidominantys žmonės turi visus šansus gyventi geriau nei kada nors lietuvis gyveno.

Ačiū už Mariui už pasidalinimą savo mintimis. Jeigu norite sužinoti, kaip galite pradėti investuoti kišenėje turėdami bent 5 laisvus eurus, galite sužinoti čia.

Patiko? Pasidalink šiuo įrašu su draugais!

Parašykite komentarą