Tarpusavio skolinimas – kertinė mano portfelio dalis, kurianti nesustojantį pasyvų pajamų srautą. Investavimo pradžioje didžiausią investicijų srautą nukreipiau į fizinių asmenų paskolas, tačiau pastaruoju metu didžiąją mano investicijų dalį sudaro sutelktinis verslo finansavimas.
Kodėl verslo finansavimas?
Gera skola vs bloga skola
Verslo skola dažniausiu atveju yra skirta sukurti didesnį pajamų srautą įmonėje, t.y. grąžintina paskolos suma dažniausiu atveju būna mažesnė, nei besiskolinanti įmonė iš jos uždirba. Tarkim, vieni iš mano skolininkų bokso klubas „City Boxing” skolinasi naujo sporto klubo įkurimui ir užstato įkuriamas patalpas Vilniuje. Dėka naujo sporto klubo, įmonė turės daugiau klientų, galės įdarbinti daugiau darbuotojų ir sukurs didesnę pridedamąją vertę. Sukurtas teigiamas pinigų srautas įmonės viduje padės daugiau investuoti į įmonės plėtrą ateityje.
Manau, jog rizika skolinti verslui yra ženkliai mažesnė, vien todėl, kad skolinti pinigai verslui yra skirti didesniems pinigams uždirbti, o ne savų norų patenkinimui.
Priešingas pavyzdys būtų jaunuolis, besiskolinantis automobiliui. Asmuo skolinasi tam, kad patenkintų savo norą turėti geidžiamą automobilį dabar ir jam nereikėtų taupyti. Tokia paskola nesukuria jokios pridėtinės vertės besiskolinančiajam (nebent automobilis naudojamas pavežėjimo veiklai, ar kitu būdu kuria pajamas).
Manau, jog rizika skolinti verslui yra ženkliai mažesnė, vien todėl, kad skolinti pinigai verslui yra skirti didesniems pinigams uždirbti, o ne savų norų patenkinimui.
Paskola verslui – o gal žmogui?
Iš esmės skolinant įmonei, skolinama tiek įmonei, tiek garantuojančiam už paskolą asmeniui. Jei įmonė tampa nemoki, garantuojantis už paskolą asmuo tampa atsakingas už paskolos grąžinimą. Matau du esminius to privalumus. Tiesioginį – verslas nebus perkeltas į kitą įmonę, siekiant išvengti skolos apmokėjimo; ir netiesioginį – vadovas savo asmeniniu turtu atsako už paskolą, tad vėluojant turės didesnį spaudimą paskolą grąžinti įmonės arba savo lėšomis, siekiant išvengti teismo proceso.
Investuoju kartu su ES Fondu
Į FinBee Verslui paskolas investuoja INVEGA, naudodama ES fondų pinigus. Kofinansavimo programai Invega skyrė €4,6 mln. Jaučiuosi saugiau investuodamas į paskolą, kai žinau, jog su manimi tai daro ir instituciniai pinigai.
Trumpalaikis įsipareigojimas
Absoliuti dauguma verslo paskolų yra iki 24 mėn. Turint omenyje dabartinį ekonomikos nestabilumą, ekonominiam augimui pradėjus lėtėti dauguma investicijų po truputį turėtų grįžti iki finansinei įtampai pasiekiant piką.
Džiaugsmas skolininko sėkme
Kartas nuo karto einant mieste tenka pamatyti įmonių, kurias finansavau, darbuotojus arba parduotuves. Visuomet užplūsta geras jausmas, jog prisidėjau prie smulkaus verslo augimo, galbūt dėl papildomo finansavimo įmonėje dirba mano ar Jūsų pažįstamas žmogus, galbūt tiesiog galime pasimėgauti „Crustum“ bandelėmis ar sudeginti jų kalorijas „VS Fitness“ sporto klube arčiau namų. Kiekvienąkart praeidamas pro savo skolininkus paminiu tai savo merginai, kuriai tai jau veikiausiai įkyrėjo. 🙂
Grąža
Esminis dalykas – grąža. Šiuo metu verslo paskolų vidutinės palūkanos yra apie 15%, nemokių įmonių viso labo 1,4%. Turint omenyje tai, kad paskolos sukasi greitai, greičiau galima reinvestuoti lėšas su uždirbtomis palūkanomis. Siekiant optimizuoti investicijų grąžą, dalį investicijų atlieku ir į privačių asmenų paskolas (jų grąža apie 18%). Nauji skolininkai tiek privatūs, tiek verslas moka laiku, tad esu patenkintas šia strategija.
P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Aš esu šališkas žmogus ir galiu būti priklausomas nuo gaunamų referal’ų, galiu dirbti rekomenduojamoje įmonėje arba būti jos akcininku. Do your own research.
Pastebejimas, kad si statistika kuri paimta is FinBee siusto laisko investuotojams, rodo default % nuo visu verslo paskolu sufinansuotos sumos (nors paveikslelyje minima kad tik 1,4% IMONIU susiduria su mokejimo problemomis), uzklausiau koks butu nemokiu paskolu procentas nuo isduotu paskolu skaiciaus (man sis rodiklis labiau aktualus, kadangi i visas paskolas investuoju vienoda suma).
Taigi sis skaicius kiek didesnis – 3,2% (mano manymu vistiek pakankamai mazas).
Tikslus FinBee atsakymas: bent karta 90 dienu velavusiu paskolus skaicius yra 15 vnt, viso siuo metu isduota 460 vnt, bent karta 90 dienu velavusios paskolos sudaro 3,2% nuo visu paskolu skaiciaus.
Hi, Giedriau, ačiū už pastebėjimą.
Pas mane nemokių verslo yra dead-on pagal statistiką. Gal labiau pasisekė pataikyti. Dar po laiško ir Jukata po metų nemokos pilną grąžinimą padarė. 🙂
Norėčiau dar pastebėti tai, kad viskas yra okei su šituo modeliu ir investavimo rizika, kai ekonomika yra geroje būklėje, bet ypač rizikinga, kai ateina ekonomikos nuosmukis.
Ekonomika važiuoja aukštyn žemyn, įsipareigojimai niekur nedingsta. Kažkas žlugęs 2008 m., dabar turbūt jau atsistojo ant kojų ir buvusias skolas bent iš dalies susidengė, jei dirba legaliai. 🙂