Pirmasis automobilis – už kiek ir kokį pirkti?

Categories Finansinė Laisvė, Taupymas
Automobilis

Sukasi ratu mano zapo vairas… 🙂 Visiems žinoma daina. Kaip ir dilema apie tai, kokį pirkti pirmąjį (ir ne tik) automobilį. Naują ir išvengti rūpesčių? Gerai išlaikytą vokiečio senelio važinėtą iki bažnyčios? Aš renkuosi nepirkti.

Priešistorė

Teises išsilaikiau diena po savo 18-tojo. Laikytis teises gimtadienio dieną – puikus būdas naujomis spalvomis nušviesti savo gimtadienį. Arba jį susigadinti. 🙂 Iškart po to prasidėjo automobilio paieškos – mano tėtė – buvęs automobilių “dyleris”, tad su jo išrankumu ir 1.000 Lt biudžetu per kelis mėnesius nieko rasti nepavyko. Nenuostabu.

Studijuodamas UK naudojausi viešuoju transportu ir dviračiu. Gyvenau mažame miestelyje, tad jame pilnai pakako dviračio ir autobusų. Tarp miestų UK yra puikus susisiekimas traukiniais, jais ir naudojausi.

Pirmasis automobilis
Pirmasis automobilis tarnavęs dvi keliones.

Grįžęs į Lietuvą po studijų pradėjau planuoti pirmojo automobilio pirkimą. Turiu hobį dėl kurio tenka keliauti tarp Lietuvos miestų kiekvieną savaitgalį. Nieko nenuotukiu apie mašinas, tad pagalbos vėl paprašiau tėčio. Išrankumas automobiliams niekur nedingo, biudžeto dydis padidėjo iki visų €500. Nenuostabu, kad du mėnesius nieko doro nepavyko rasti, paieškos įgriso ir… nusipirkau pirmą pasitaikiusį automobilį, jos net nevairavęs. Tai buvo nekoks sprendimas, tačiau jutau didelį palengvėjimą įsigyjęs savo pirmą automobilį už €350. Jis man tarnavo dvi keliones. Važiuojant Gedimino pr. spaudžiant akceleratoriaus pedalą automobilis nebegreitėjo (ačiū vyrukams, kurie pastūmė automobilį iki artimiausios nemokamos aikštelės). 🙂 Po kelių savaičių pavyko parduoti automobilį už €150 jau be išpjauto karbiuratoriaus (kažkas pasidarbavo, kol stovėjo), tačiau su stebuklingai susitaisiusiu akceleratoriaus pedalu. 🙂

Antrasis

Antrą automobilį rasti man padėjo pažįstamas automobilių meistras. Tai menkai padėjo, už €800 įsigytas automobilis sugedo trečioje kelionėje, į jo remontą įdėjau dar €200, tačiau tai nepadėjo. Galiausiai pardaviau jį kažkokiam studentui už €500.

Tikrasis pirmasis

Trečią automobilį pirkau iš tėtės draugo už maždaug €500 ir tą Honda Civic’ą galiu laikyti savo tikru pirmuoju automobiliu, nes atlaikė dvi keliones per Baltijos šalis ir per visą Lenkiją į Greenday koncertą. Automobilį pardaviau prieš išvažiuodamas vasarai į Ameriką šiek tiek pigiau nei pirkau ir tai buvo mano paskutinis turėtas automobilis.

Pirmasis automobilis. Niekada nepamirštamas.
Tikrasis pirmasis. Niekada nepamirštamas.

Poreikis

Nemaži praradimai, dar didesnis nusivylimas ir blogos emocijos. Tačiau vardan ko? Automobilio man iš tikrųjų beveik nereikia. Gyvenu miesto centre, iki darbo nesu gyvenęs toliau nei 10 minučių pėsčiomis. Senamiestyje ilgiau truktų nuvažiuoti siauromis gatvelėmis iki darbo ir susirasti, kur pasistatyti automobilį, nei nueiti pėsčiomis.

Automobilis dažnai yra asmens statusą rodantis dalykas. Prieš keletą mėnesių labai norėjau nusipirkti Porsche kabrioletą, pasiėmęs paskolą vien tam, kad galėčiau palakstyti su vėjeliu ir pasijaučiau kietas. 🙂 Anksčiau ar vėliau nusipirksiu automobilį, kokio noriu, tačiau siekiant ilgalaikių tikslų turiu išlaikyti discipliną.

Radiator Springs eksponatas.
Radiator Springs eksponatas.

Nuoma

Automobilis stovi daugiau nei 90% laiko. Man nepatinka, kai mano pinigai nedirba – tuomet daugiau dirbti tenka man. Kai man tikrai reikia automobilio važinėjant po Lietuvą, nuomojosi jį TOPRENT. Moku €10 už dieną. Už šią sumą gaunu ne senesnį nei 3 metų automobilį, dažniausiai Toyota Yaris ar Ford Fiesta, tačiau yra tekę vairuoti ir Toyota RAV4. Per šiuos metus už automobilio nuomą esu sumokėjęs apie €400, įskaitant dviejų savaičių kelionę po Balkanus.

Keliaujant Vilniaus ribose žiemos metu naudojuosi viešu transportu (€125 per metus naudojantis m.ticket) ir savomis kojomis, o vasarą mėgaujuosi puikiai miesto centre išvystyta CycloCity paslauga (€13,90 2018 m. sezonui). Tad automobilio nuomai ir transportui mieste per metus išleidžiu apie €550.

Pirkimas ar nuoma

Vairuojant apie €5.000 Eur vertės automobilį jo nusidėvėjimas būtų bent €500 per metus. Dar mažiausiai €200 reikėtų skirti jo priežiūrai ir remontui, jei neatsitiktų nieko nenumatyto. €5.000 investavus į paskolas su 13% grąža po mokesčių per metus susidaro dar €650. Bendroje sumoje €1.350 Eur skirtumas per metus. Per dešimtmetį jau ir Porsche kabrioletas senas išeitų. 🙂

Patiko? Pasidalink šiuo įrašu su draugais!

7 thoughts on “Pirmasis automobilis – už kiek ir kokį pirkti?

  1. Pirkau seniai ir naują. Važiuoju mažai, kaina dienai šiai dienai žemiau 5eur/diena, kaina km apie 0,11eur. 13% iš paskolų nepatikima ir nestabilu. Alternatyvius kaštus skaičiuoju su max 7%

    1. Hi, HDR,

      ačiū už komentarą.

      O į 5 Eur/dienai įskaičiuotas 0.11 Eur/km nusidėvėjimas? Ar skaičiuodamas 5 Eur/dienai skaičiavai dienas, kai mašina naudojiesi, ar skaičiavai apskritai visas dienas, kiek turi automobilį? 🙂

      Manau, kad apskritai jokia paskola automobiliui nėra naudinga, nes moki tas pačias įmokas už nuvertėjantį turtą.

  2. Yra vietų, kur mašina būtina. Ir dar reikia tokios, kad nesulūžtų pažliugus keliams. Ir yra nemažai variantų, kai automobilis sutaupo laiką, per kurį uždirbi.

    Tiesa, vadovaujantis šia mintimi: „Automobilis stovi daugiau nei 90% laiko. Man nepatinka, kai mano pinigai nedirba.“ reikėtų gerai pagalvoti, ar pirkti dantų šepetėlį. Arba nusipirkus reikia juo dalintis, kad apsimokėtų. Juk jis nenaudojamas daugiau nei 99 procentus laiko.

    1. Jei mašina būtina, ją nuomojuosi. Man jos reikia kartą, maksimum du per savaitę nuvažiuoti užsidirbti pinigų.

      Dantų šepetėlis kainuoja <0.1% pajamų ir jis yra būtinas sveikatai palaikyti. Skirtingi dalykai. 🙂

  3. Kai as pradejau dirbt is namu/ofiso kur 15 min pesciomis tai ir man ta masina kosmosa kainuoja atrodo, nors 2002 metu. Pries technine apziura 1200 ikisau i remonta. Tai gal tikrai nuomotis geriau butu. Bet kai pradejau kist, tai atrodo reik ir pabaigt, nes dabar jei buciau pardaves, ka as ten gauciau atrodo uz ja. Plius tas patogumas kad ji yra kieme, kelios minutes eit iki jos, ko nera su nuomojama masina.

    Bet jei sita nusibaigtu taip kad neapsimoketu remontuot, tai gerai pagalvoicau ar verta pirkt. Nors dar buna minciu pirkt tokia kuri turi likus daug technikines laiko ir mazai kainuoja, su intencija kad drauktu tik iki techinkines kitos ir parduot tada. Jau statuso jokio nebutu, nu bet butu kaip irankis iki akropolio nuvaziuot karts nuo karto ar pan. Bet va kaip sakai gali ir nepataikyt, ir bus kad sugenda 3 kelionej. Dar tu ten geromis kainomis pardavei ziuriu sugedusias masinas, turbut ne kiekvienam tai pavyktu 🙂

    1. Mane mintis apie prisiparkavimą senamiesty baugina net su citybee važinėjant 🙂 Su senom mašinom loterija gaunasi, kartais gaila kišti 50% auto vertės į remontą, kurio reikės vėl po metų vien dėl patogumo 🙂

  4. Bet kaip mastymas pasikeite – kai buvau studentas ir gyvenau is tevu pinigu tai kaip norejau masinos, kaip dziaugiaus, kai tevas atidave viena 🙂 pinigu nera o paremontuot kartais reikdavo 🙂 bet kaip faina atrodo su savo masina vaziuot. Nu bet cia 2009, tada ir nuomotis matyt buvo brangiau nei dabar, minties apie nuoma nebuvo.

Parašykite komentarą