Kaip atrodytų mano gyvenimas, jei neinvestuočiau?

Investuoti man patinka ir dabar neįsivaizduoju savo gyvenimo be jo. Investicijų dėlionės dėliojimas man teikia daug dopamino, tačiau kaip viskas būtų, jei man būnant paaugliu mama nebūtų sutikusi nuvesti manęs į Swedbank, kad galėčiau užpildyti investavimo rizikos klausimyną? Kas būtų, jei nebūčiau pamatęs to Pauliaus Ambrazevičiaus posto Facebooke?

Vairuočiau savo automobilį

Laisvo laiko turiu daug, nes nusprendžiau, kad kitą vasarą vėl grįšiu į Ameriką ir tikiuosi, kad gausiu savo svajonių darbą – būti mėnesio trukmės kelionės Amerikos Vakaruose gidu. Dėl to neieškau pastovaus darbo, nes gyvensiu iš savo hobio, kuriam pakaks skirti 2-3 valandas per dieną, 5-6 dienas per savaitę ir iki Amerikos uždirbsiu apie €1.000/mėn. vien iš jo.

Grįžęs iš vasaros darbo Amerikoje už visas turimas €5.000 santaupas nusipirkau savo Honda Civic automobilį. Pakankamai naują, kad galėčiau laisvu laiku būti Uberiu. Kad geriau suprasčiau dabartines vairuotojų aktualijas, prisijungiau prie pavežėjų grupės Facebooke. Uberį vairuoju daugiausiai savaitgaliais ir per savaitę tam skiriu 5 valandas ir prisidedu €150/mėn.

Viso per savaitę dirbu mažiau nei puse etato ir didžiąją dalį laiko skiriu savo hobio įgūdžių tobulinimui – jei įdėsiu pakankamai pastangų, galbūt kelių metų eigoje galėsiu uždirbti dvigubai daugiau.

1 month later

Spalį sužinau, kad gavau savo svajonių darbą Amerikoje ir sutariu, kad šią vasarą dirbsiu nuo pat stovyklos sezono pradžios gegužę. Gegužę daugiausiai vyksta paruošiamieji darbai – namelių valymas, žolės pjovimas etc., bet $50 per dieną atlygis suteiks stabilumo laikui po stovyklos. Tuo pačiu bus smagu pasimatyti su senais draugais ir padėti parengti stovyklą sezonui.

Uberio darbas jau kiek įgriso – labiausiai norėjau išbandyti šį darbą dėl to, kad noriu pabendrauti su žmonėmis ir mėgautis vairavimu, tačiau 90% klientų keliones praleidžia rašydami žinutes savo draugams ir jau nebededu pastangų pokalbio mezgimui, tiesiog vairuoju ir laukiu kito užsakymo. Svarbiausia uždirbti šiek tiek pinigų, kad galėčiau sudengti savo būsto nuomą ir šiek tiek pinigų atsidėčiau bilietų į Ameriką pirkimui ir vizai.

Laisvė

Man patinka, kad dirbu kada noriu ir kiek noriu. Miegu iki pietų, tuomet skiriu laiko savišvietai ir popiet kelias valandas savo hobiui. Vakare pasportuoju ir tuomet renkuosi tarp savišvietos ar papildomo uždarbio vairuojant. Gyvenimas puikus.

6 months later

Iki skrydžio į Ameriką liko kelios savaitės. Jau svajoju apie vasaros linksmybes ir nekantrauju pakeisti aplinką. Neseniai susimokėjau kelis šimtus dolerių už vizą ir jai reikalingus dokumentus, tad šį vakarą nusprendžiu padirbėti papildomai vairuodamas Uberį. Šiandien yra Velykos ir uždarbis už pavežimą yra beveik dvigubai didesnis, klientų taip pat gausu.

Jau gana vėlu ir nusprendžiu paiimti paskutinį dienos keleivį. Privažiavęs prie jo, matau, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus ir rankose laiko pusiau nugertą alaus butelį. Įlipęs į automobilį jis toliau geria ir paprašau jo mašinoje alkoholinių gėrimų nevartoti. Jis nieko neatsako ir užsiverčia alaus dar kartą. Nusprendžiu sustabdyti automobilį ir paprašau jo išlipti, tačiau jis pradeda keiktis rusiškai. Grasinu, kad iškviesiu policiją ir išlipu iš automobilio. Pradedu rinkti 112 ir matau pribėgantį prie manęs keleivį. Apsistumdome. Iš kišenės jis išsitraukia teleskopinę lazdą, ją mikliai išskleidžia ir iš visų jėgų trenkia man į ranką. Jaučiu didelį skausmą, o jis, pasinaudojęs proga, trenkia man į kelį. Aš parkrentu, o jis įsideda lazdą atgal į maišą, atsigeria gurkšnį alaus ir nueina šalin.

Gipsas

Ant mano kojos – gipsas. Būsiu sugipsuotas bent pora mėnesių. Tai reiškia, kad mano darbas ir svajonė Amerikoje – šuniui ant uodegos. Hobis ir vairavimas taip pat kuriam laikui sustoja ir neturėsiu jokių pajamų artimiausius tris mėnesius. Gerai, kad man finansiškai padėti gali mama, kuri siųs pinigus maistui ir nuomai iki pasveiksiu.

2 months later

Stebiu savo kairę koją, kuri yra perpus lieknesnė, nei dešinė. Nenukabinu nosies, kasdien stiprinu koją ir ruošiuosi sugrįžti prie savo hobio. Turiu sugebėti judėti patogiai, kad gerai atlikčiau savo funkcijas ir vėl galėčiau užsidirbti pinigų. Noriu nulipti mamai nuo sprando. Ji nesiskundžia, bet žinau, kad jai nėra lengva.

Per pastaruosius du mėnesius skyriau daug laiko apmąstymams apie savo gyvenimą – laisvės daug, tačiau ji turi savo kainą. Jei man kažkas atsitiks dar kartą – būsiu našta savo šeimai. Tačiau nesugalvoju ką daryti kitaip. Nusprendžiau, jog turiu tobulinti savo įgūdžius dar labiau ir dirbsiu šiek tiek daugiau, kad sukaupčiau didesnę finansinę pagalvę tokiems atvejams.

Darbas

Po paskutinės kelionės Uberiu jau praėjo keli mėnesiai ir visiškai pasveikau. Nusprendžiau Uberio daugiau nebevairuoti ir vietoj to užsiimti tik savo hobiu. Tapau mašina – pribundu kiek anksčiau – kelias valandas pasidarbuoju perpiet, grįžęs namo užvalgau, valandą pasimoku ir vakare dar kelias valandas skiriu darbui. Hobis tapo mano darbu ir gerais mėnesiais sugebu užsidirbti €3.000/mėn.

Mano hobis reikalauja daug judėjimo, tad iš esmės tai tapo fiziniu darbu. Tačiau jaučiu, kad tobulėju greičiau nei bet kada anksčiau ir viskas vyksta automatiškai. Man tai teikia daug malonumo. Turiu kiek mažiau laisvės, nei anksčiau, bet esu pats sau bosas. Pavargstu, tačiau ir užsidirbu nemažai pinigų.

Vėl gavau kvietimą grįžti į Ameriką ir juo pasinaudosiu. Tai bus lyg švyturys kasdienėje rutinoje, o iki tol sunkiai dirbsiu tobulindamas savo įgūdžius. Jaučiuosi laimingas.