7 mitai apie tarpusavio skolinimą

Categories Investicijos
Tarpusavio skolinimas

Dažnai tenka skaityti apie fintecho keliamas grėsmes ir dideles rizikas investuojant. Šiandien Investuok žurnale perskaičiau įdomų Tautvydo Marčiulaičio straipsnį apie pinigų skolinimą per fintech įmones. Kartu su straipsnio autoriumi džiaugiuosi fintech plėtra Lietuvoje, kuri atvėrė duris smulkiesiems investuoti ir gerinti savo finansinį raštingumą. Tačiau straipsnyje yra keletas mitų, kurie dažnai atsiranda ir investuotojų pokalbiuose.

Lendy bankrotas

Pavasario pabaigoje bankrutavo sutelktinio finansavimo platforma Lendy. Kai kuriems investuotojams tai užžiebė geltoną ar raudoną šviesą visai sutelktinio finansavimo rinkai.

Pasigilinus į Lendy situaciją, rizika buvo nesuvaldyta, nes investuotojams užstatas buvo pateikiamas ne pagal paskolos ir turto vertės (LTV), o pagal paskolos ir būsimos turto vertės (kai projektas bus baigtas) santykį. Tad tai buvo investavimas į smėlio pilis.

Dalis P2P kompanijų riziką vertina mažiau atsakingai nei kitos, tad iš šios istorijos galima pasimokyti dviejų dalykų:

  1. Įsigilinti į platformos veiklą ir jos vadovus prieš investuojant
  2. Išskaidyti investicijas per keletą platformų, kad vienai platformai žlugus kita dalis portfelio sėkmingai veiktų toliau. Dalis S&P500 kompanijų taip pat bankrutuoja, tačiau nereiškia, kad visos didžiausios Amerikos kompanijos yra nevertos dėmesio.

Mitas #1. Nebankiniai klientai

Didžioji dalis tarpusavio skolinimo platformų klientų yra nebankiniai klientai. Imant privačius asmenis, dalis klientų yra norintys refinansuoti brangesnes paskolas. Jeigu mano skolininkas mokėjo brangiau ir laiku greitukams, priežasčių kodėl turėtų elgtis kitaip su paskola FinBee, Omaraha ar kitoje platformoje, nematau. Dalis skolininkų bus piktybiniai, paims paskolą ir išvažiuos į Norvegiją už ją atsigerti alaus. Tačiau per daugiau nei tris metus tokie atvejai nenunešė mano portfelio dviženklės grąžos.

Dauguma mano FinBee portfelio yra verslo paskolose. Dalis skolininkų veikiausiai yra ir bankiniai klientai, kuriems reikia greito sprendimo. Dalį savo skolininkų tenka matyti besireklamuojančius per televiziją (VS – Sport), tad džiaugiuosi galėdamas būti jų partneriu.

Situacija su smulkaus verslo finansavimu į priekį pradėjo judėti tik prieš keletą metų, nes bankams neapsimoka finansuoti mažų įmonių dėl savo didelių administracinių kaštų, tad smulkus verslas praeityje buvo apskritai nefinansuotinas.

Įmonei nebetęsiant veiklos ant paskolos kabo asmeninė vadovo garantija, tad iš esmės tai yra trumpalaikė vartojimo paskola žmogui, kuris turi savo verslą, tad realu, kad net ir verslui nepasisekus turimų įgūdžių pakaks susirasti kitą darbą ir gauti pajamas.

Mitas #2. Klientai, neatitinkantys atsakingo skolinimo reikalavimų

Lietuvoje su šiuo atveju, nemanau, kad yra problemų. Visos platformos yra licencijuotos ir priežiūrimos Lietuvos Banko, tad teikti paskolą, kuri viršytų 40% žmogaus pajamų nėra įmanoma.

Kita situacija yra Čekijoje, kur antstoliai dirba su dauguma mano skolininkų. Kiek žinau, Čekijoje įmoka negali būti didesnė nei 50% žmogaus mėnesio pajamų. Tačiau šio reikalavimo ten veikiantys kreditoriai nesilaiko ir dėl to mano portfelis FinBee.cz yra ryškiai raudonas. Iš šios istorijos galima pasimokyti tų pačių pamokų: diversifikacija ir įsigilinimas į platformą, šalį, kurioje ji veikia.

Mitas #3. Nemokos per krizę 25-40%

Nebankinių klientų kreditinių kortelių ir vartojimo paskolų nemokos per krizę šoko iki dviženklių skaičių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad išskaidant paskolas per skirtingus rizikos balus šią riziką suvaldyti būtų lengviau. Pirma pasaulyje P2P platforma ZOPA per 2008 m. krizę generavo teigiamą grąžą investuotojams. Kiek kitų investicijų 2008 m. buvo pelningos ir prieinamos smulkiesiems?

Mitas #4. Geri laikai baigsis ir nesugrįš.

Šiuo metu lietuviai, to turbūt nesuprasdami, išgyvena aukso amžių. Dėl ekonominių šiltnamio sąlygų uždirbame daugiau nei anksčiau ir galime sau leisti vartoti daugiau.

Aš P2P matau kaip ilgalaikę investiciją ir trumpalaikiai vėlavimai man nėra įdomūs. Algos Lietuvoje šiuo metu yra aukštumose ir, jei tikėtume, kad ES ir Lietuva augs ilgame laikotarpyje, ateityje bus naujos ekonominės aukštumos. Jeigu mano skolininkas Jonas iš Prienų per krizę neteks darbo, turbūt jis pinigus vėl pradės uždirbinėti kito ekonominio pakilimo metu, kai atlyginimai pasieks naujas aukštumas. Jeigu ES ir Lietuva ilgame laikotarpyje stagnuos ir grims į 20 metų truksiančią recesiją, tuomet investuoti šiame regione apskritai nevertėtų.

Mitas #5. Maža (didelė) grąža

Autorius yra selektyvus rinkdamasis platformas, kurių vėlavimus pateikia. C reitingas Paskolų Klube turi 30,6% vėlavimą, kas yra tragiškas rezultatas. Dėl to šioje platformoje ir neinvestuoju.

FinBee verslo paskolų nemokos yra mažiau nei 2% nuo portfelio, privačių apie 5%, tad rezultatai ženkliai geresni.

Mitas #6. Geresni kitų kredito įmonių svertai ir kontrolės mechanizmai

Įdomu, ką autorius turėjo omenyje minėdamas geresnius kitų kreditorių svertus? Kiek žinau, kitos kredituojančios įmonės Lietuvoje esant privataus asmens ar įmonės nemokomui nnutraukia paskolos sutartį, kreipiasi į teismą ir, gavę vykdomąjį raštą, išieškojimą vykdo per antstolius. Tą patį atlieka ir platformos.

Jei nemoka įmonė ir ji bankrutuoja, visi kreditoriai stoja į tą pačią eilę, išskyrus hipotekos turėtojus, įmonės darbuotojus ir valstybę. Pinigai iš garantuotojo išieškomi kaip iš privataus asmens.

Galbūt šioje vietoje kažko nežinau, būtų įdomu sužinoti.

Mitas #7. Investuotojai patys turi išsimušinėti skolas

Įdomu kurioje platformoje tai vyksta? Autorius pateikė pavyzdį apie hipotetinį kotedžų projektą Vilniuje, kuris tapo nemokus ir įkeistas turtas atiteko investuotojams. Standartiškai pardavimo procesą kontroliuoja platforma ir tai vyksta varžytinių būdu, kaip tai daro ir bankai. Galbūt ne taip supratau šį punktą?

Su kokiais mitais apie P2P platformas esate dar susidūrę?

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Aš esu šališkas žmogus ir galiu būti priklausomas nuo gaunamų referal’ų, galiu dirbti rekomenduojamoje įmonėje arba būti jos akcininku. Do your own research.


Patiko postas? Prenumeruok arba palik man arbatpinigių. Palaikykite mane

Viso rėmėjai paaukojo €51, kurie buvo skirti apmokėti dalį hostingo ir domeno išlaidų. Ačiū!

8 thoughts on “7 mitai apie tarpusavio skolinimą

    1. Aš manau, kad su NT regione ir sutelktinio finansavimo platformos nepasiūlytų nieko. Kiek teko matyti, dauguma projektų didmiesčiuose dėl likvidumo.

      Tačiau smulkios įmonės apskritai negauna dėmesio iš bankų, ypatingai paskoloms be NT įkeitimo. Tad su alternatyviais finansuotojais įmonės gali po truputį augti iki bankų lygio.

  1. Dėl įmonių bankrtotų – absoliučiai pirmas į kreditorių eilę atsistoja bankroto administratorius, po jo hipotekos turėtojas, po to darbuotojai, ir tada visi kiti. Todėl įmanoma situacija, kad hipotekonį užstatą suvalgys bankroto administratorius.

    1. Tai yra įmanoma, tačiau, kad tokių situacijų būtų išvengta, pagal įmonės dydį yra ribojamas bankroto administratoriaus užmokestis.

      1. Savo kailiu patyriau situaciją kai hipotekinis užstatas buvo parduotas, o pinigai panaudoti bankroto administratoriaus atlyginimui.

        1. Yikes, nemaloni situacija. Kiek žinau platforma dalyvauja išieškojimo procese ir gali daryti įtaką bankroto administratoriaus atlygiui. Kuri platforma čia buvo?

          1. Baisu žiūrėti, kaip tu gini tas P2P platformas. Siūlau peržiūrėti nemokių asmenų bylas. P2P bendrovių bandomos prisiteisti sumos už administravimo ir tarpininkavimo mokesčius viršija paskolos sumą. Tai kaip, tavo nuomone, žmogus, kuris neišsimokėjo 5000, sugebės išsimokėti 12000 po teismo nuosprendžio?

            1. Hi, inscript,

              ačiū už komentarą.

              Gal gali pateikti konkretų atvejį, prašau? Sunku kažką komentuoti nematant konkretaus atveju.

              1. Standartiškai platforma apmoka visas išieškojimo išlaidas (kas priklausomai nuo sumos yra keli šimtai eurų žyminio mokesčio ir išieškojimo išlaidų teisininkams).
              2. Platformos puslapyje paprastai yra skelbiami baudų dydžiai už praleistą įmoką, kas irgi yra logiška, nes platforma turi papildomų išlaidų siekdama išieškoti investuotojų pinigus (DU darbuotojui, kuris skambina/rašo laiškus vėluojantiems).

              3. Palūkanos už visą išieškojimo laikotarpį, kurios priklauso nuo to, kiek laiko pinigai nebuvo grąžinti.

              4. Antstolių išlaidos.

              Daugiau net ir neįsivaizduoju. Kuris mokestis tavo nuomone yra nepagrįstas ir jo neturėtų būti?

              Jei žmogus neišsimokėjo 5.000 Eur, anksčiau ar vėliau gaus kažkokias pajamas, iš kurių bus mokamos įmokos. Jei tokių įmokų nebus – nuostolis.

              Manau, kad vertėtų atkreipti dėmesį, kad absoliuti didžioji dalis paskolų lūžta bent po pirmo paskolos trečdalio. Tuo metu didžiausią įmokos dalį sudaro palūkanos. Už negrąžintą paskolos dalį, toliau skaičiuojasi palūkanos, kas mane, kaip investuotoją tenkina.

Leave a Reply