Keturi darbo pokalbiai

Mano verslo kelionė čiuožinėja žemyn aukštyn. Kryptis žemyn pastaruoju metu buvo dažnesnė. Kovo mėnesį turėjau labai prastą mėnesį ir bene pirmąkart išleidau verslui daugiau, nei iš jo uždirbau. Psichologiškai darosi sunku, tad nusprendžiau pasitikrinti savo galimybes darbo rinkoje.

Tikėjausi, kad bus kitaip

Pirmaisiais parduotuvės mėnesiais startavau neblogai ir per mėnesį likdavo apie €1.000 pelno. Tad tikėjausi, kad dar šiek tiek ir jau tikrai bus visai neblogai ir gyvenimas bus stabilus. Tačiau taip neatsitiko, baigėsi metų pabaigos šventės ir pardavimai stipriai krito. Nepadėjo ir nauji produktai – sukurdavau kažką naujo, kai kuriais atvejais startas būdavo daug žadantis, tačiau praėjus mėnesiui pardavimai nebuvo stebuklingi.

Nusprendžiau daugiau investuoti į savo verslą – pasisamdžiau freelancerę, kuri dirba su social media. Sutarėme dėl poros savaičių testo už €200 eurų. Pradžioje entuziazmo buvo daug, paskui jau pačiam teko gaudyti ir prašyti, kad atliktų darbą. Kai postus ji įkeldavo, jų kokybė buvo nebloga, per antros savaitės sprintą pavyko sugeneruoti pardavimų už kelis šimtus eurų, kurie padengė dalį investuotų lėšų.

Tuomet freelancerė vėl dingo, nes susirgo, tuomet savaitę laiko šventė Velykas ir tuomet grįžo prie darbų paskutiniam kartui. Upwork’e 98% klientų jos paslaugomis patenkinti, aš atsidūriau tarp tų 2% ir bendradarbiavimo netęsiu.

Fiziniai produktai

Etsy konkurencija tarp skaitmeninių produktų tikrai nemaža, tad nusprendžiau pabandyti sukurti savo produktų fizinę liniją. Iš partnerių gavau spaustuvės rekomendaciją, kreipiausi į juos ir sutarėme dėl pirmo produkto paleidimo.

Pasirinkau kelis produktus, kurių pardavimai stabiliausi, patikrinau kaip atrodo konkurencija ir nusiunčiau juos spaustuvininkui. Viso į šį projektą ketinu investuoti apie €3.000.

Dalį produktų jau gavau, nusipirkau šviesdėžę ir dienai tapau fotografu. 🙂 Įdomi patirtis. Viena iš prekių susilaukė daug dėmesio, virš 10 žmonių įsidėjo ją į krepšelį, tačiau niekas nenusipirko. Kažką padariau ne taip, tačiau nelabai suprantu ką. Planuoju atnaujinti prekės nuotraukas, galbūt padės pramušti.

Alibaba atradimas

Taip pat dėka spaustuvininko atradau alibaba. Mane nustebino, kaip paprasta bendrauti su tiekėjais dėl prekių ir kokios žemos kainos, ypatingai gaminant didesniais kiekiais. Pavyzdžiui velvetinį maišelį su parduotuvės logo nusipirkau už 37 centus, kai Lietuvoje toks maišelis be logotipo kainuoja bent kelis eurus.

Tačiau ties šiais keliais fiziniais produktais ir apsistosiu, neketinu toliau plėsti šios verslo pusės (nebent nutiks kažkas netikėto). Jų marža ženkliai mažesnė nei skaitmeninių produktų, pardavus tenka keliauti iki paštomato ir viena iš spintų bute tapo sandėliu. Pardavimai vyksta labai lėtai, tad užtruks, kol savo „sandėlį” išvalysiu. 🙂

Kas toliau?

Kai mane atleido iš darbo, užsibrėžiau, kad iki šios gegužės turiu pasiekti stabilias pajamas iš verslo arba vėl grįšiu į ofisą. Maniau, kad pinigai tirps labai greitai ir toks nuotykis turės liūdnų pasėkmių mano finansinei ateičiai.

Kai po pusantrų metų pastangų nukeliavau į minusinį mėnesį, tapo labai liūdna. Buvau irzlus, kiekvienas pirkinys erzino, nes supratau, kad taip gyvendamas ištaškysiu visas savo santaupas. Iš esmės nemačiau šviesos tunelio gale.

Nusprendžiau pasidairyti kas yra darbo rinkoje. Suaplikavau į karščiausius startup’us į pozicijas, kurios man įdomios ir gavau krūvą reject’ų. Supratau, kad nesu toks kietas, kaip maniau. Mano pasitikėjimas savimi pasiekė tokį dugną, kad pradėjau aplikuoti į prekių pristatymo darbus, kurio pavadinime parašyta, kad gali būti ir studentas. Wtf, ar mano pikas jau buvo praeityje?

Visgi, praėjus kelioms dienoms gavau kvietimą į pokalbį skaitmeniniais produktais prekiaujančiame startup’e. Pirmas pokalbis praėjo labai sėkmingai ir jo metu susiderinau antrą pokalbį rytojui. Antras pokalbis taip pat praėjo sėkmingai ir supratau, kad gali būti, kad grįšiu į ofiso darbą. Niekada negalvojau, kad dėl to galėčiau džiaugtis, tačiau stabilus €3.000 atlyginimas ir opcionai stipriai augančioje įmonėje atrodė daugiau nei į minusą einantis verslas.

Visgi, trečio pokalbio su skyriaus vadovu metu failinau – mano atsakymai į konkrečius klausimus buvo generic ir tikrai nepasirodžiau geriau. Jau iš anksto buvome suderinę ir ketvirtą pokalbį su įmonės vadovu, jo metu pasirodžiau neblogai, tačiau po kelių dienų gavau rejectą.

Visas procesas truko apie dvi savaites, ir supratau, kad su kiekvienu pokalbiu excitement’o pas mane vis mažėjo. Daug dirbu savo versle ir supratau, kad tai galėčiau daryti ir kitiems, tačiau kuo toliau, tuo mažiau mane tai traukė. Supratau, kad net jeigu manęs nedomina darbas su visais perksais apie kuriuos galėčiau pagalvoti, dar neatėjo laikas grįžti.

Kepykla

Manau, kad tai atsitiko dėl to, kad interviu proceso pabaigoje mano programuotojas baigė kone 4 mėnesius vystytą produktą. Anksčiau sukurti vieną skaitmeninę prekę man trukdavo kelias valandas, dabar iki 15 minučių. Atidariau „kepyklą”. 🙂

Per pastarąsias dešimt dienų sukūriau apie 70 naujų produktų, ką man anksčiau būtų užtrukę padaryti, jei tas dešimt dienų būčiau dirbęs 24/7 ir nemiegojęs. Pardavus prekę vieną kartą atsiperka dirbtinio intelekto ir programos kūrimo išlaidos, tad iš esmės nuo antro pardavimo prekė generuoja pelną. Per savaitę tokių prekių jau turiu kelias ir aš tik pradedu.

Sukūrėme stuburą, kurį galime panaudoti keliasdešimt skirtingų žaidimų kurti, tad dabar raškau žemiausiai kabančius vaisius. Dabar mano planuose pačiam pratestuoti visą šią sistemą vienoje nišoje, o tuomet kepti toliau visur, kur įmanoma ir laimėti rinką per kiekybę.

Kaip pavyks nežinau, tačiau dabar šviesą tunelio gale matau ir ji akina. 🙂