Kipras: 8 dienos už €1.000

Categories Kelionės, Psichologija
Kelionė Kipre

Kone pusmetį neatostogavau ir pajutau didelį atostogų poreikį. Pigių skrydžių šį pavasarį nebuvo, tad užsiprenumeravau pigusbilietai.lt naujienlaiškį ir kasdien laukiau pasiūlymų skristi. Pirmas pasitaikęs mane sudominęs pasiūlymas skristi į Kiprą už €120. Anksčiau ten nebuvau, skrydis už mėnesio (kol užsibookinau kaina pakilo iki €150, ką padarysi) – let’s do it!

Solo

Mano mergina neseniai pradėjo dirbti naujame darbe ir dar nebuvo sukaupusi atostogų, tad į kelionę išsileidau vienas. Paskutinįkart vienas keliavau prieš kokius 6-7 metus, tad buvo proga pasitikrinti savo įgūdžius keliauti vienam.

Prieš kelis mėnesius vienas iš mano draugų lankėsi Kipre ir man sutaupė daug laiko – patarė, kad verta nuomotis automobilį AutoTrust Cyprus (7 dienos – €124.60, be depozito) ir apsistoti Limassolyje, kuris yra salos pietuose, per vidurį, ir iš ten patogu daryti roadtrip’us po visą salą.

Didelių reikalavimų gyvenamai vietai neturiu ir apsistojau hostelyje, netoli Limassolio centro (€147,94 už 7 naktis). Solo kelionėms, mano nuomone, hosteliai yra puiki vieta – aplink daug keliautojų, su kuriais lengva užmegzti pažintis ir atsigerti vyno vakare, nes visi esame toje pačioje valtyje. 🙂

Day 1

Nusileidau Larnaca oro uoste, nusileidimas buvo gana baisus, nes žemę pamačiau likus kelioms sekundėms iki tūpimo – oro uostas yra pakrantėje. Kaip ir visada keliaujant pavasarį, buvo malonu matyti daug saulės ir smėlio.

Mašina manęs laukė vos išėjus iš oro uosto, tačiau vieta nebuvo pažymėta įmonės logotipu, kaip to tikėjausi, ir keliolika minučių paklaidžiojau, kol radau manęs laukiančią moterį. Ji man tiesiog atidavė sutartį, automobilio raktelius ir palinkėjo gero kelio.

Automobilio nuoma Kipre
Susipažinkite – Baltoji Varnelė.

Tik prieš išvykstant sužinojau, kad Kipre vairuojama priešingoje kelio pusėje nei Lietuvoje. Tai pasirodė nemažas iššūkis ir neiškart supratau, kad lėčiausia juosta yra kairiausia, o įvažiavęs į Limassolį keliskart pamačiau man mirksinčias ilgas šviesas, nes važiavau prieš eismą. 🙂 Turbūt ne be reikalo nuomojamų mašinų numeriai Kipre yra raudoni, kai visų kitų mašinų – balti arba geltoni. Bent mašinos pavarų dėžė buvo automatinė ir nereikėjo iš naujo mokytis junginėti pavarų. 🙂

Nuvykau į hostelį, įsičekininau ir nukeliavau į netoliese esantį foodhall’ą nusipirkti burgerį. Jis buvo vidutiniškas, bet po ilgos kelionės tingėjau ieškoti kažko ypatingo. Nuėjau iki pakrantės ir buvo gera susiskambinti su mergina, nes nuvykęs jaučiausi gana vienišas, priminė pirmas dienas nuvykus į universitetą – nauja aplinka, nieko nepažįstu ir artimiausią savaitę nusistatinėsiu sau naują rutiną.

Grįžus iš miesto buvo laikas poilsiui prieš rytojaus daytrip’ą į Olimpo kalną.

Day 2
Olimpo kalnas

Pribudau anksti ryte, buvau visas excited. Jau seniai buvau pribudęs trečiadienį iš nekantrumo. GPS įsivedžiau Mount Olympus ir iškeliavau.

Pakeliui vis pastebėdavau rudus kelio ženklius, rodančius į turistines atrakcijas. Kurį laiką laikiausi savo pradinio tikslo, tačiau, kai pastebėjau ženklą link Caledonia krioklių ir pilną parkingą, nusprendžiau sustoti ir pasižiūrėti. Iki krioklio buvo 1.5km miško takas, kuris buvo ganėtinai paprastas, o pasiekus kelionės tikslą prisėdau pasimėgauti vaizdu.

Caledonia krioklys

Tuo pačiu takeliu grįžau iki automobilio ir tęsiau kelionę. Parkingas, beje, kone visur Kipre buvo nemokamas. Mane vis kankino nerimas, kad nepastebėjau ženklo ir gausiu baudą, tačiau taip nenutiko nei karto.

Automobilį palikau netoli Olimpo kalno esančiame parkinge ir per keliolika minučių užlipau į viršūnę. Viršūnėje yra UK karinė bazė, kurioje yra radaras, stebintis oro erdvę. Atsisėdau ant šalia bazės tvoros esančio akmenio ir pasimėgavau atsineštais pietumis besimėgaudamas šiuo vaizdu.

Olimpo kalnas Kipre

Po šios viršūnės nuėjau iki šalimais esančios kalvos pažiūrėti vaizdų į kitą pusę, ten irgi buvo visai gražu. Nepaisant to, kad ši viršūnė yra sąlyginai gerai žinoma Kipre, buvau vienintelis žmogus viršūnėje ir galėjau mėgautis nuostabia gamta netrukdomas kitų turistų klegesio.

Kiek vėliau sužinojau, kad link Olimpo viršūnės veda Afroditės takas, kurį man minėjo dauguma sutiktų žmonių. Rekomenduoju mašiną prisiparkuoti toliau ir pasimėgauti gerais vaizdais pėsčiomis.

Taip pat vėliau sužinojau, kad šis kalnas nėra susijęs su Olimpo kalnu Graikijoje, nes vienu metu jau buvau įtikėjęs, kad čia tas legendinis kalnas. 🙂

Troodos

Po šio hike užsivedžiau ir norėjau daugiau tokių nuostabių vaizdų. Olimpo kalnas yra dalis Troodos geologinio parko, kuriame pilna pažintinių takų ir nuostabių vaizdų.

Visgi, kai įvedžiau Troodos geopark visitor center į Maps’us ir nuvykau į lankytojų centrą, supratau, kad nėra vieno atskiro įėjimo į šį parką ir jis išsibarstęs kone kelių dešimčių kilometrų spinduliu. Būna įdomu, kai keliaujant įprasti dalykai atrodo kitaip – niekada nenuvykčiau į Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centrą ieškodamas įėjimo prie visų atrakcijų. 🙂

Po šio paklydimo grįžau į kelią ir tiesiog stojau prie man įdomių rudai pažymėtų ženklų ir nuvykau prie dar vieno krioklio, kurio pavadinimo neprisimenu, bet juo mėgavausi visiškai vienas.

Krioklys Kipre
Omodos

Po visos dienos gamtoje išalkau ir pakeliui namo sustojau mažame turistiniame miestelyje Omodos. Ji pereiti galima per keletą minučių, tačiau man jis labai patiko, buvo tipinis europos senamiestis.

Stou Kir Yianni restorane valgiau vegetarišką musaką, buvo labai skanu, tačiau labiausiai patiko restorano pastatytos salotos su pirmąkart ragautu avinžirnių ir saldžių paprikų padažu. Reikės pabandyti pasigaminti ir namuose. 🙂

Day 3
Aphrodite Rock

Diena skirta Afroditei. 🙂 Afroditės uola – graži, aplink buvo nemažai turistų, atvykusių autobusais. Gana retas reginys kelionėje.

Nepaisant to, kad turistų buvo nemažai, buvau vienintelis žmogus, kuris maudėsi jūroje. Vanduo balandžio pabaigoje Kipre įšyla iki ±18°C, tad nieko neįprasto šiauriečiui, tačiau vistiek ganėtinai vėsu. Dar kurį laiką pamečiau akmenukus į jūrą ir tęsiau kelionę į kitą salos kampą.

Afroditės uola
Aphrodite Baths

Afroditės vonios yra urvas, kuris yra gražus, tačiau nieko super ypatingo. Nuo urvo prasideda ±7km pažintinis taką į Moutti tis Sotiras, į kurį nuvykti rekomendavo hostelio hostas. Prieš atvykdamas netikrinau, kur vykstu – nemėgstu spoilintis.

Pažintinis takas buvo vienas geriausių, kokiu esu ėjęs – buvau apsuptas gamtos, aplink bėgiojo driežai ir kylant į vrišūnę būdavo įdomu sustoti ir pasižiūrėti kiek jau nemažai nuėjau. Netoli viršūnės, lyg tarp kitko, pažymėta Moutti tis Sotiras nuoroda, vedant nuo pagrindinio tako. Pasukau ir tai buvo viena geriausių kelionės akimirkų – ėjau link šlaito ir man prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas į jūrą. Buvau ekstazėje ir pradėjau šūkauti iš laimės. Kaip įprasta gražiose viršūnėse Kipre – buvau vienintelis žmogus.

Moutti tis Sotiras

Iš viršūnės nusileidau į apačioje esantį paplūdimį, jame nebuvo nieko ypatingo, tik sutrukdžiau ten įsikurusiai porelei ramybę. 🙂

Grįžus į parkingą pastebėjau, kad viena automobilio padanga gerokai paminkštėjusi. Iki namų buvo virš 100km, padangą esu keitęs prieš gerą dešimtmetį kartu su tėte, tad buvo tikrai nerami kelionė atgal. Tačiau padanga atlaikė ir pasiekiau Limasolį. 🙂

Day 4
Kurion

Hostas davė gerų rekomendacijų, tad paprašiau dar. Nuvykau į archeologinį miestelį Kurion. Jame buvo amfiteatras, iš kurio atsiveria vaizdas į jūrą ir mozaikos. Tik vėliau supratau, kad čia nėra visas parkas, o tik maža jo dalis. 🙂

Kurion amfiteatras

Netoliese esantis kitas griuvėsių miestelis, kurio pavadinimo jau nebeprisimenu didelio įspūdžio nepaliko.

Po to keliavau į Zapalo paplūdimį. Baltąją Varnelę palikau šalikelėje ir iki paplūdimio keliavau keliolikos minučių taku. Kaip ir įprasta, keli kilometrai paplūdimio priklausė man vienam. Paplūdimys buvo puikus, jame deginausi, maudžiausi Adomo kostiumu ir džiaugiausi gera knyga apie dopaminą.

Zapalo
Melanda

Iš paplūdimio link mašinos patraukiau pačiu laiku – prasidėjo audra. Hostelio šeimininkas rekomendavo nuvykti į Melanda žuvies restoraną, tad pasukau link jo. Niekada pats nebūčiau nuvykęs į šį restoraną – jis atrodė vidury niekur. Mane pasitiko restorano šeimininkas, paprašiau meze, tačiau, kaip ir visur Kipre, Meze paprastai gaminamas dviems žmonėms. Šeimininkas man padarė išimtį ir pagamino žuvų asorti man vienam. Maistas buvo nuostabus, ypatingai aštuonkojai ir salotos, o vyšnia ant torto buvo vaizdas į jūrą.

Melanda žuvies restoranas

Day 5
Paphos

Ryte nuvažiavau į nuomos bendrovę ir parodžiau minštą padangą. Su savininku Yiannis nuvažiavome į servisą, skylės neradome, tiesiog pripūtėme ir važiavau toliau. Grįžus į ofisą Yiannis davė vandens ir dvi saldaines, malonu. 🙂

Beje, Limassolyje, netoli AutoTrust ofiso važiuojant pakrante yra Eko ir Petrolina degalinės, kurios kažkodėl 10 centų pigesnis kuras, nei visur kitur Kipre. Degalinėse kurą įpila joje dirbantis žmogus, kurio vienintelė funkcija įpilti kuro. Senoviška ir įdomu. 🙂

Nuvykau į Paphos, kuriame yra archeloginis miestelis, kuriame daug mozaikų ir griuvėsiu. Dvi dienas iš eilės jau nelengva mėgautis panašiais dalykais. Pasifotografuoju, galbūt nuotraukose bus gražūs atsiminimai. 🙂

Paphos miestelio gatvės priminė Vilniaus miesto gatves prieš NATO susitikimą, tad mašiną palikau kiek nuošaliau prie atsitiktinio prekybcentrio. Grįžtant iš archeologinio miestelio nebuvau įsitikinęs prie kurio tiksliai prekybcentrio automobilį palikau ir išsigandau, kad jo nesurasiu, bet jį pavyko rasti iš pirmo karto. 🙂

Cape Aspro trail

Iš Paphos patraukiau link Aspro iškyšulio pažintinio tako. Pakeliui navigacija mane nuvedė į Pissouri miestelį, kuris man priminė Italijos kaimelį, kuriame norėčiau pagyventi. Ieškojau atsiverenčios panoramos miestelio viršuje, tačiau ji buvo už privačių namų kiemų.

Grįžau į automobilį ir tęsiau kelionę link Aspro iškyšulio. Jau beveik buvau pasiekęs prie pažintinio tako esantį parkingą, kai siaurame kelyje kone viduriu kelio link manęs važiavo ir nesitraukė automobilis. Siekdamas išvengti kontakto šiek tiek pasukau į kairę ir Baltosios Varnelės šonu prabrėžiau stovintį seną pikapą. Fuck.

Apibraižyta Baltoji Varnelė

Nežinojau ką daryti. Atrodė, kad kontaktas buvo labai menkas ir nuvažiavau toliau iki parkingo. Išlipęs pamačiau, kad Baltosios Varnelės žandas įdrėkstas. Nusiunčiau nuotraukas nuomos kompanijai ir laukiau sprendimo kiek man tai kainuos.

Takas link kyšulio gražus ir vietomis, dėl visa ko, yra virvės įsikibti, kad paslydus kojai nenugarmėtum žemyn. Bet man tai nelabai rūpėjo – visą kelią galvojau apie Varnelės subraižymo kainą ir pasėkmės. Labai nerimavau. Nors ir turiu pinigų sumokėti €500 frančizę, bet dėl to labai suku galvą. Turbūt dėl tokių dalykų atsipalaiduoti įmanoma tik turint neribotus pinigus arba suvaldant savo emocijas. Antras variantas atrodo paprastesnis.

Grįžtant galvojau, kad manęs lauks policija ar už lango bus įkištas grąsinimas sumokėti už pikapo remontą. Nieko panašaus nebuvo. Sėdau į mašiną ir dėl visa ko lėtai pravažiavau pro užkabintą pikapą. Jis atrodė gerokai apibraižytas iš anksčiau dėl to kažkiek pasisekė. Kita vertus, dabar baisu, kad būsiu nubaustas už pasišalinimą iš įvykio vietos. God damn it.

Pravažiavau pikapą ir nuvažiavęs kelis šimtus metrų nusprendžiau apsisukti ir grįžti darkart įsitikinti, kad įbrėžimai ant jo šono yra tikrai seni ir, jei palikau ant jo žymę, ji buvo viena iš daugybės kitų. Grįžus, vaizdas atrodė vis dar taip pat, apsisukau ir važiavau link hostelio.

Day 6
Nicosia?

Planavau vykti į Nikosiją, tačiau pribudęs niekur vykti nenorėjau. Vakare ketinau vykti pažiūrėti futbolo varžybų Limassolyje, tad norint apžiūrėti Kipro sostinę būtų tekę skubėti, o to daryti nenorėjau.

Atsikėliau 12 dienos, išėjau pasivaikščioti Limassolyje. Jaučiau didelį nerimą ir net buvo sunku suprasti dėl ko. Turbūt dėl mašinos ir intensyvios dienotvarkės. Mano mergina man davė gerą patarimą sustoti ir neskubėti. Atsisėdau prie jūros kranto ir pradėjau rašyti prisiminimus, kurie ir sudaro šį blogo įrašą. Juos berašant man šiek tiek palengvėjo.

Supratau, kad pasiilgau šeimos, jaučiuosi pavargęs ir nestabilių emocijų. Kurį laiką einu pas psichoterapeutą tam, kad išmokčiau valdyti nerimą ir jaučiu, kad psichoterapija man padėjo, tačiau naujoje aplinkoje grįžau į senus įpročius.

Pinigai suteikia šiek tiek laisvės, tačiau laimę lemia dalykai, kurių išsiilgau.

Futbolas

Mėgstu apsilankyti vietinėse sporto rungtynėse. Kažkada žiūrėjau futbolą Camp Nou stadione Barselonoje, stebėjau US Open žaidžiantį Berankį prieš Djokovičių ir man tai labai patiko. Šįkart vykau į Limassolio Apolon komandos rungtynes. Norint įsigyti bilietą į bet kurias futbolo rungtynes reikia turėti fano kortelę. Ją galima gauti internetu užpildžius formą ir nusifotografavus su dokumentu.

Tai yra labai nepatogus procesas, tačiau taip yra daroma siekiant suvaldyti futbolo chuliganus.

Prie stadiono atvykau gana anksti, nes skaičiau, kad rungtynių dieną prisiparkuoti yra ganėtinai sunku, nes šalia stadiono yra vos 1.000 parkavimo vietų, nors stadione telpa keliolika kartų daugiau žmonių.

Aplink stadioną buvo išsirikiavusi riaušių policija. Čia ir prasimuša graikiškos kipriečių šaknys. 🙂

Riaušių policija Kipre

Kaip bebūtų, atmosfera atrodė labai draugiška ir pagaliau nesigirdėjo rusų kalbos, nes iš pažiūros stadione daugiausiai rungtynes stebėjo vietiniai. Kipre gyvena daugybė rusų, kurie čia atvyksta, kaip supratau, dėl to, kad nusipirkę NT už €300.000 gali gauti leidimą gyventi ES.

Day 7
Ayia Napa

Paskutinę pilną kelionės dieną nusprendžiau vykti panardyti į salos kurortą Ayia Napa. Mieste atsidūriau valstybinės šventės dieną, iš anksto nardymo nebuvau užsisakęs ir, nuvykęs į lankytojų centrą, daug paguodos negavau. Jame dirbantys darbuotojai davė nardymo mokyklos telefono numerį, tačiau atsakymo nesulaukiau. Tuomet darbuotojai patys pradėjo skambinėti nardytojams ir trečiu bandymu surado kas mane prižiūrės.

Esu nardęs prieš keletą metų Bahamuose, prieš tai išklausiau nardymo kursą ir praktinius mokymus. Kipre mano instruktorius rusas man pabrėžė, kad aš turiu sertifikatą ir turiu sugebėti visą įrangą susidėti pats, tačiau tai nebuvo mano jėgoms ir apsidžiaugiau, kad galų gale man padėjo taisyklingai susidėlioti visus vamzdelius. 🙂

Nėrėme į neseniai atidarytą povandeninių skulptūrų parką, kuriame yra arti šimto skulptūrų. Buvo įdomu, po vandeniu praleidome pusvalandį ir giliausiai buvome panėrę į 9 metrų gylį.

Musan povandininis skulptūrų parkas
Crashlanding.

Anya Napoje taip pat yra puikus Nissi paplūdimys, kuriame, kitaip nei kitose turistų vietose, buvo pilna žmonių. Ilgai jame neužsibuvau, norėjau pasivaikščioti po miestelį ir nuėjau iki kitame jo gale esančio skulptūrų ir kaktusų parko. Nieko ypatingo, tačiau nuo parko atsiveria gražūs vaizdai į jūrą.

Šis miestelis taip pat išsiskiria, kad absoliuti dauguma taxi automobilių yra juodi šešiaduriai Mercedes limuzinai. Kažkuo primena Palangos vaibą. 🙂

Ayia Napa skulptūrų parkas

Day 8
Draugai ir rusai

Paskutinę kelionės dieną atsisveikinau su hostelyje sutiktais naujais draugais. Susibendravau su keletu jų ir praleidome ne vieną vakarą prie vyno taurės ar alaus skardinės.

Hostelyje kone pusę žmonių sudarė rusai, kurių dalis nekalbėjo angliškai ir mažai bendravo su aplinkiniais. Po kelių vyno taurių liežuviai plakdavo stipriau ir vieną vakarą užkalbinau vieną rusų apie jo istoriją. Jis man papasakojo, kad čia yra kelis mėnesius, dirba autoservise ir bėga nuo šaukimo į kariuomenę. Tarp jo draugų yra daugiau besislepiančių nuo kariuomenės, tačiau dalis jo draugų palaiko karą ir savanoriškai išvyko į frontą. Paklausiau dėl kokios priežasties jis mano vyksta karas ir jis atsakė, kad taip broliškos tautos aiškinasi santykius. Gaila, kad jo atsakymus varžė anglų kalba, būtų buvę įdomu sužinoti pilnesnį jo mąstymo paveikslą, tačiau jį turbūt galima pamatyti įsijungus RT News.

Pakeliui namo

Limassolyje užsukau pas Yiannis ir apmokėjau žalą padarytą automobiliui. Yiannis pamatęs įbrėžimą gyvai sudejavo, lyg būtų pats gavęs niuksą. Įbrėžimas kainavo €150, tad tikrai nebuvo taip blogai, kaip galvojau. Prieš išvykdamas gavau šaltos kavos ir saldainių, kad neprarasčiau budrumo vairuodamas. 🙂

Prieš grįždamas į Larnakos oro uostą, užsukau į Governor’s paplūdimį. Įplaukiau į šalia jo esantį urvą, pasideginau ir grįžau į kelią. Pakeliui į oro uostą sustojau Zigi miestelyje, kuriame pietaujant ant mano krepšio patogiai įsitaisė vietinis katinas.

Katinas Zigi

Gera kelionė

Viso kelionė kainavo apie €1.000, įskaitant mašinos apibraižymą. Apibendrinant, kelionė buvo gera – daug pamačiau ir išmokau apie save. Rekomenduoju apsilankyti Kipre žmonėms, mėgstantiems pasivaikščiojimus gamtoje ir maudynes jūroje.

Jei esate buvę Kipre, kokia Jūsų patirtis?


Patiko postas? Prenumeruok arba palik man arbatpinigių. Palaikykite mane

Viso rėmėjai paaukojo €51, kurie buvo skirti apmokėti dalį hostingo ir domeno išlaidų. Ačiū!

2 thoughts on “Kipras: 8 dienos už €1.000

Leave a Reply