9 blogiausi būdai sutaupyti

Taupant pinigus esu ne kartą nuklydęs klystkeliais. Kaip jau ne kartą įsitikinau gyvenime mano mintys dažnai būna panašios į daugybės kitų žmonių mintis, galbūt atpažinsite ir save?

Restoranai

McD’s neperku padažo

Viena dažnesnių mano junk’o patenkinimo priemonių – McD’s. Laikui bėgant atradau, kad perkant chicken nuggets po 4 vienetus gaunasi pigiau, tačiau negauni česnakinio padažo. Atskirai jis kainuoja 50 centų ir tai yra niekinė suma, tačiau mano principai priverčia mane valgyti nuggets’us sausai. Net jei ir padažo nusiperku, tai nusiperku vieną indelį, nes negi mokėsi €20/kg už Heinz česnakinį?

Dar seniau niekada nepirkdavau brangesnio patiekalo restorane, pavyzdžiui jautienos kepsnio. Jausdavausi pasirinkęs ne tai ko noriu, o tai, ko noriu iš pigesnių pasirinkimų. Laikui bėgant išbandžiau ir brangesnius patiekalus ir įsitikinau, kad nebūtinai brangiausias patiekalas yra skaniausias ir jausmo, kad suvalgiau tai, ko norėjau, nebeliko.

Vagystės

Pistacijos ar svogūnai?

Kažkada, kai Mindaugo Maxima veikė 24/7, po šėlsmo naktiniame klube alkį nusprendžiau malšinti kažkuo iš parduotuvės. Pasisvėriau pistacijų ir savitarnos kasoje vietoj jų įmušiau svogūnus, kurie kainavo keliasdešimt kartų mažiau. Keliskart teko pamatyti prigautus vagis parduotuvėse ir vis pagalvoju ar jie neranda geresnio būdo nei išeiti nesusimokėjus?

Zuikis

Pirmus du metus Vilniuje važinėjau viešu transportu zuikiu. Turėdavau popierinį bilietėlį ir stovėdavau šalia skyles mušančio komposterio. Pamatęs, kad stotelėje yra keleivių kontrolė, pažymėdavau bilietėlį ir praslysdavau.

Kai skyles mušančių komposterių neliko, pradėjau naudotis m. ticket ir elgdavausi panašiai – įmušdavau bilietėlį tuo atveju, kai pamatydavau, kad artinasi kontrolė. Pirmąkart toks būdas nesuveikė, nes nesugebėjau išsivartyti iš kontrolieriaus klausimų kodėl bilietą įmušiau stotelėje. ID su savimi neturėjau ir teko pasėdėti kontrolės autobusiuke keliasdešimt minučių iki atvažiavo policija patvirtinti mano tapatybės. 🙂

Iš to nepasimokiau ir po kelių savaičių antrąkart buvau prigautas tuo pačiu būdu, tik pasisekė, kad kontrolierius buvo geranoriškas ir pametėjo iki pakeliui esančio Akropolio, kad nepavėluotume į filmą kine. 🙂

Kam tas viešas transportas?

Apskritai savo laiką vertinau mažai ir būdavau linkęs kaip tik įmanoma išvengti mokamų kelionių. Esu iš naktinio klubo grįžęs dviračiu, nes norėjau sutaupyti kelis svarus ant naktinio autobuso bilieto.

Tačiau topinis mano taupymas buvo tuomet, kai nusipirkau savo pirmą plentinį dviratį ir nusprendžiau jį išbandyti tą patį vakarą. ±60km myniau iki kazino, ten pražaidžiau pokerį pusę nakties ir iškart po to tiek pat kilometrų kitu keliu myniau atgal namo. Pamenu kai ant 2.5km ilgio tilto pasitikau Saulę ir pusryčiams valgiau su savimi pasiimtą varškę su vaisiais.

Viena iš mano paskatų važiuoti ne viešu transportu buvo, kad grįžtant kitą parą būčiau negavęs nuolaidos, skirtos atgaliniam bilietui ir nusprendžiau tokiu būdu sutaupyti keliolika svarų.

Kam mokėti už nakvynę, jei nemiegosi visą naktį?

Pirma nakvynė UK – autobusų stotyje

Pirmos kelionės į UK metu su klasioke vykome apžiūrėti universitetų, į kuriuos ketiname stoti. Nusileidome Doncasterio oro uoste apie vidurnaktį. Į pirmąjį universitą, esantį už kelių šimtų, nusprendėme važiuoti autobusu, kuris išvažiuoti turėjo paryčiais. Nuvykome į autobusų stotį, ji buvo užrakinta, tad pirmąją naktį UK praleidau autobusų stotyje, lauke, nes vidus buvo užrakintas. Savo couchsurfing’o hostams buvome paėmę lauktuvių lietuviško midaus, jo per tą naktį liko šiek tiek mažiau. 🙂

Oro uosto suolai

Esu ne kartą miegojęs oro uoste, kai skrydis buvo anksti ryte, o gyvenau kitame mieste, nei oro uostas. Iš vakaro nuvykdavau į oro uostą, pasiimdavau maisto visai nakčiai ir visą naktį laukdavau savo skrydžio. Taip esu praleidęs naktis Kopenhagoje, Edinburge ir, berods, tam pačiam Doncasteryje.

Edinburgo oro uoste laukdamas savo rytinio skrydžio neradau patogios vietos miegui. Pastebėjau, kad netoliese yra maldos kambarys, kuriame nesigirdės oro uosto pranešimų apie artimiausius skrydžius ir bus tamsu – perfect match. Tačiau po kelių minučių ramybės, ją sudrumstė atėjęs apsauginis ir paprašė palikti patalpas. Gerai, kad nepanaudojau istorijos apie miego dievą.

Pirma nakvynė USA – autobusų stotelėje

Pirmąkart NYC nusileidau apie trečią ryto, o autobusas, turintis mane paimti į darbovietę, turėjo atvykti dešimtą. Nakvynė NYC HI hostelyje, kuris yra kone pigiausias hostelis Manhattane kainavo bent $60 už naktį ir už 4 valandas miego man tai buvo per daug. Vietoj to pasirinkau nuvykti šalia hostelio ir šalia jo susiradau autobusų stotelę, kurioje atsisėdau su savo zebro raštų lagaminu ir pralaukiau keletą valandų iki pasirodė mano darbdaviai. Užmigti nepavyko, tačiau sutaupiau šiek tiek šlamančių.

Atostogos ar grynieji?

Laikui bėgant mano taupymas tapo slidesnis. Dirbti man patinka ir dažniausiu atveju didelio nuovargio nejaučiu. Keičiant darbą toje pačioje įmonės grupėje pasirinkau sukauptas metų atostogas išsimokėti grynaisiais, nors galėjau jas tiesiog perkelti. Save apgaudinėjau, kad per kelis mėnesius vėl sukaupsiu atostogų dienų, o jei reikės, pasiimsiu nemokamų atostogų. Visa tai baigėsi tuo, kad atostogas atidėjau geram pusmečiui ir jų panaudota savaitė menkai padėjo atstatyti mano paliegusią emocinę sveikatą.

Kaip elgčiausi dabar?

Prisimenant senus įvykius dabar kyla šypsena. Kažkoks kosmosas. Viena vertus, mano elgesys kai kuriais atvejais stipriai nesiskyrė nuo benamio žmogaus, kita vertus, tokią patirtį patirti galėjau tik tam tikru gyvenimo etapu, kai turėjau stipriai ribotas pajamas ir silpnas moralines vertybes.

Dabar savo laiką ir miegą vertinu labiau, tačiau iki nebuvimo skrudžu – dar ilgas kelias. Savo prisiminimų sudėliojimas popieriaus lape man padeda suprasti, kad toks taupymas mano gyvenimo kokybei šiandien vargu ar turėjo kokios nors įtakos. Kita vertus, anot Charlie Munger, first 100k is a bitch, but you gotta do it.

“I don’t care what you have to do — if it means walking everywhere and not eating anything that wasn’t purchased with a coupon, find a way to get your hands on $100,000. After that, you can ease off the gas a little bit.”

Charlie Munger

I did it, now carry on in a clever way.

Kokie taupymo klystkeliai pasitaikė Jums?