Lietuviško ofiso planktonas. Sold

Antros dalies tęsinys. Visi įvykiai ir personažai yra išgalvoti. Bet koks sutapimas su realiu gyvenimu yra atsitiktinumas.

Hola, Ugnius, Gru iš valdybos nori aptarti pokyčius įmonėje rytoj arba poryt 9 ryto (Lietuvos laiku). Suprantu, kad atostogos, bet LABAI rekomenduoju sudalyvauti. G.

Tokia buvo SMS žinutė iš vadovo Gusto, kurią gavau atostogų Kanaruose metu po tai, kai pirmąkart atostogavau po pusmetį trukusio zavalo Insury, kai dirbau 6 dienas per savaitę po bent 10 valandų.

Gustą į įmonę pakviečiau pats. Prieš kelis metus studijavome viename universitete, niekada nebuvome artimi, tačiau norėjau užsidirbti €200 premiją už atvestą žmogų ir parašiau keliems pažįstamiems.

Praėjus keliems mėnesiams nuo atėjimo į darbą Gustas netikėtai tapo įmonės vadovu, kai co-founderis Andrius pasitraukė dėl nesutarimų su didžiuoju akcininku Gru. Ir nuo pat pirmos dienos, panašu, bando įsiteikti Gru.

Niekada anksčiau nebuvau situacijoje, kai mano vadovas nepastovėtų už mane priešais valdybą. Andrius buvo lyg siena, kuri prafiltruodavo visą nereikalingą informaciją, Gustas – panašesnis į plytą, gulinčią ant žemės, kuri nuo vėjo neapsaugos.

Kaip atsakyti į žinutę?

Pirma kilusi mintis – pasiųsti Gustą nachui. Tačiau supratau, kad nuo jo dabar priklauso mano tolimesnė karjera šioje įmonėje. Tuomet pradėjau svarstyti galbūt nusileisti šiam prašymui ir keltis septintą ryto (Kanarų laiku) ir draugiškai pakalbėti. Tačiau, jei nusileisiu šiam prašymui, duosiu ženklą, kad mane bus galima lengvai išnaudoti ir ateityje.

Kita vertus, priimant šį pasiūlymą, padėčiau Gustui gerai pasirodyti prieš valdybą. Tačiau tokio draugiško noro neturėjau, nes jo paskyrimas vadovu užgavo mano ambicijas, kurias sukėlė senas Andriaus pažadas apie ofiso vadovo pareigas ir €10.000 siekiantį atlyginimą. Draudimas tikrai nebuvo mano svajonių darbas ir apie jį žinojau tik pagrindus, tačiau man patiko, kad darbe jutausi kaip žuvis vandenyje.

Pasirinkau žinutę apskritai ignoruoti. Norėjau parodyti, kad vien tai, kad mūsų profesiniai santykiai pasikeitė nekeičia to, kad aš dabar atostogauju ir profesinių santykių tarp mūsų atostogų metu nėra.

Žinutė Instagram

Šį incidentą pamiršau, kol po dviejų dienų kolegė Gailė į mano Instagram parašė, kad Gustas nori pasikalbėti. WTF? Viduje sukilo pyktis ir iškart paskambinau Gustui, priminiau jam, kad man yra atostogos ir paprašiau palikti ramybėje. Jis pakartojo kaip svarbu įmonės ateičiai yra šis pokalbis su Gru ir po jo tikrai nebetrukdys atostogauti.

Tikrai norėjau nebegirdėti nieko iš Gusto, nusileidau ir paprašiau, kad susitikimo laikas būtų man patogiu metu. Jis pažadėjo pasikalbėti su Gru ir praneš ar tai įmanoma, nes laikas susitikimui jau numatytas.

Gavau patvirtinimą, kad susitikimą rytoj galime padaryti 11 valandą Lietuvos laiku. Skambučio metu svarsčiau būti paplūdimyje, gerti pina coladą ir parodyti kaip man nerūpi šis pokalbis, tačiau neišdrįsau. Pusvalandį prakalbėjome apie mano kasdienes funkcijas įmonėje ir kitas smulkmenas ir pokalbis baigėsi. Taip ir nesupratau kodėl šis skambutis buvo toks svarbus, tačiau jis buvo svarbus vienu aspektu – pradėjau nemėgti Gusto. Ir jausmas buvo abipusis.

Po atostogų

Atostogų pabaigoje sužinojau, kad darbo iš namų nebeliks ir penkias dienas per savaitę grįžtame į buvusios parapijos rūsį. Dar viena priežastis nemėgti Gusto.

Atvykęs į ofisą atsisėdau prie senai matyto stalo. Jis buvo toje vietoje, kur prieš gerus metus pragriuvo lubos ir ant ofiso grindų subyrėjo didelė smėlio ir tinko krūva. Galbūt įvykis pasikartos ir nebereikės grįžti į šį rūsį, nes dirbti čia nesaugu?

Visiems susirinkus pradėjome rytinį pasitarimą. Gustas pasidžiaugė, kad grįžome į ofisą ir dažniau matysime vieni kitus. Kalbėjome apie einamuosius darbus ir jis užsiminė apie papildomų paslaugų upsellinim’ą esamiems klientams. Iki Gru atšaukė premijas, visos papildomos pajamos skaičiavosi į premijų sistemą. Prašymas papildomai pardavinėti paslaugas nuskambėjo, kaip prašymas dirbti daugiau be papildomo atlygio.

Sudeginti tiltai

Man vėl užvirė šūdas. Viduje dar nebuvau atleidęs Gru dėl apgavystę, o kiekvienas Gusto veiksmas man priminė jo priekabiavimą atostogų metu. Nusprendžiau nenuleisti šio prašymo pro ausis ir visų kolegų akivaizdoje paklausiau ar papildomai uždirbsime už šiuos pardavimus. Gavęs neigiamą atsakymą paklausiau kokia mūsų motyvacija papildomai pardavinėti šiuos produktus?

Gustas sutriko gavęs pasipriešinimą. Jaučiausi kaip rebelheart’as ir sudeginau paskutinius tiltus savo karjerai Insury. Gustas pasiūlė pratęsti šį pokalbį dviese po susitikimo su komanda.

Po susitikimo išėjome į parapijos koridorių ir prisėdome prie visų pastato nuomininkų naudojamo stalo.

– Ugniau, čia buvo blogai.

– Aš tik noriu suprasti kodėl turėčiau papildomai pardavinėti, jei nuo to neuždirbsiu.

– Tavo darbas yra pardavinėti tam, kad galėtume išsimokėti atlyginimus įmonės darbuotojams.

– Įmonė veikia pelningai ir po zavalo turi kelis milijonus eurų cash’o, ar situacija tikrai tokia sudėtinga?

– Aš tik noriu matyti degančias tavo akis ir matyti augančius pardavimus.

– Aš darbe tik noriu užsidirbti sau ir savo šeimai.

– Matau, kad šis pokalbis niekur neveda. Pardavinėsi ar ne?

– Pasistengsiu.

Įspūdingas pokalbis. Jį karts nuo karto sutrukdydavo į šalimais esantį tualetą einantys kolegos, kurie kaip niekada nusprendė juo pasinaudoti vienas po kito.

Grįžus į kabinetą kolegė Gailė pasiteiravo kaip praėjo pokalbis. Pasidalinau, kad įdomiai. Ji padėkojo, kad nenusileidau ir pakovojau už visą komandą.

Sold

Vėliau tą dieną pradėjau upsellinti produktus. Viduje sau išsikėliau tikslą, kad paskambinsiu penkiems klientams per dieną, pasiūlysiu paslaugas ir prie manęs niekas nelįs.

Tačiau Gusto tokie rezultatai netenkino. Jis nusprendė pats parodyti kaip reikia pardavinėti papildomas draudimo paslaugas ir išsirinko ant bankroto ribos esančią įmonę, kuri jau mėnesį vėlavo atsiskaityti už paslaugas.

Paskambinęs įmonės vadovei, kurią pažįsta iš networking renginio, jis pasiūlė įsigyti papildomą draudimą nuo finansinių rizikų ir patikino, kad vėlavimas atsiskaityti mums už paslaugas nėra kliūtis. Gustas keliskart palinksėjo ir jo lūpų kampučiai pergalingai pradėjo kilti. Jis sutarė dėl €500 vertės sandorio ir, pažiūrėjęs į mane, garsiai pasidžiaugė „Sold!”.

Dabar jau tikrai įstojau klubą žmonių, kurie nekenčia savo vadovo. Pirmą darbo dieną kartu.

Pietūs

Penktadienį su kolegomis keliavome valgyti dienos pietų. Papietavus pasakiau, kad einu patikrinti kaip gyvena mano šuo ir grįšiu į ofisą netrukus.

Iš tikrųjų didžiąją darbų dalį jau buvau pasidaręs, bet grįžti į ofisą keturioms valandoms, kai šuo namuose tikrai vertina mane labiau nei mano vadovas – skamba kaip racionalus pasirinkimas. Pasidžiaugiau, kad pietų pertrauką prasitęsiau papildoma valanda, dar tris valandas darbe pražaidžiau 8-ball pool’ą ir patraukiau namo. Beeinant namo gavau slack notificationą iš Gusto, kuris prašo pietus spėti pavalgyti per valandą. Po pastarųjų įvykių praktiškai nebekalbėjome, tad panašu, kad ir neigiamą feedback’ą nuo šiol gausiu raštu. Praignoravau žinutę, bet priežastis šį vakarą išgerti bokalą alaus jau yra.

Susitikimas su buvusiu vadovu

Savaitgalį gavau žinutę, kad buvęs vadovas Andrius bus Vilniuje ir kviečia mane ir Gailę susitikti papietauti. Atėjus pietų metui su Gaile išėjome kartu iki Stiklių restorano, prisiminėme senus laikus ir pora valandų gėrėme vyną, nuo kurio atgal į darbą grįžome kiek įraudusiais žandais. Mūsų pasigedęs Gustas kolegų juokais klausė ar su Gaile išėjome į pasimatymą, o jie atšovė, kad išėjome susitikti su Andriumi. Gustas kvietimo nesulaukė ir, pajutęs pavydo gaidelę, šmaikštaus atsakymo nerado. Šįkart žinutės slack’e negavau.

Kitą dieną devintą ryto gavau skambutį Slack iš Gusto. Tuo metu miegojau, nes buvau užsistatęs žadintuvą 9.30. Perskambinau telefonu atgal ir atsakymo nesulaukiau. Parašiau žinutę slack’e su klausimu „Skambinai?”.

Po kelių valandų jis atsakė, kad skambino ir norėjo pasikalbėti. Paklausiau dėl ko. Atsakymo į klausimą nesulaukiau, tik pabrėžė, kad nori darbuotojus darbo metu pasiekti bet kuriuo metu. Paprašiau, kad, jei kažko reikia staiga – ateityje skambintų telefonu, kuriuo esu visada pasiekiamas, nes tuo metu „peržiūrinėjau el. paštą” ir buvau atsijungęs nuo Slack, kuris mane blaško. Pasiskundžiau, kad jaučiuosi micromanaginamas ir paprašiau daugiau pasitikėjimo.

O iš tikrųjų jaučiausi prigautas. Tačiau supratau, kad taip erzinti Gustą yra keistai malonu, nes vargu ar jis imsis griežtų veiksmų.

Paslaptis

Laikui bėgant blogi santykiai su vadovu darbe lėmė neigiamą požiūrį į viską, kas yra darbe. Kiekviena naujovė ėmė erzinti, nes tai būdavo Gusto mintis. Mane pradėjo erzinti net tai, kad net mano geriausia draugė darbe Gailė pradėjo palaikyti Gustą ir netrukus gavo paaukštinimą.

Tuo tarpu man artėjo metinis pokalbis. Gerą mėnesį prieš jį stengiausi atšildyti santykius su vadovu. Kassavaitinius 1-on-1’us siūliau daryti besivaikščiojant lauke – norėjau pakeisti įprastą aplinką ir sukurti mažiau formalų santykį. Kaip bebūtų keista, santykius sugebėjome normalizuoti, vieno iš pokalbių metu sužinojau, kad už dviejų savaičių planuojamas projektų vadovo Dainiaus atleidimas, tai yra paslaptis ir negaliu jos niekam atskleisti. Šia naujiena Gustas kažkodėl labai norėjo pasidalinti, nes pirmąkart pradėjus sakinį pro mus staigiai pravažiavo Bolt paspirtukas ir sakinį nutraukė, tačiau jis nesustojo ir tęsė. Paslaptis, tai paslaptis, tačiau į Dainių nuo šiol žiūrėti darbe buvo keista, nes žinojau, kad greitai jo čia nebeliks.

Paslaptingas susitikimas su HR

Bešildant santykius su Gustu, netikėtai parašė outsourc’o HR Edita: „Norėčiau susitikti ir geriau tave pažinti. Kada būtų patogu?”. Pamaniau, negi mane atleidžia? Turbūt nenorėtų geriau manęs pažinti, jei norėtų atleisti. Pasiūliau susitikti dabar, nes nekantravau sužinoti, kas manęs laukia. Ji pasidžiaugė mano entuziazmu, tačiau dėl savo užimto tvarkaraščio susitikti galės tik kitą savaitę.

Susitikome ir, kaip įprasta, pasiūliau pasivaikščioti po Senamiestį. Ji sutiko, tik paprašė palaukti kol pasiekeis aukštakulnius į patogesnę avalynę. Išėjus į lauką paklausiau dėl ko ji norėjo susitikimo su manimi, nes kolegos panašių kvietimų negavo. Ji atsakė, kad iš kolegų kalbų supranta, kad nesu patenkintas kaip klostėsi pokyčiai Insury. Atsakiau, kad nemanau, kad pokalbis gali pakeisti mano požiūrį į tai kas įvyko, juolab, kad mano uždirbtos premijos man niekas nesumokės.

Laimėtojo istorija

Ji apkaltino Andrių, kad jis sau išsimokėjo per didelę premiją ir Gru buvo priverstas jį išpirkti, o išpirkimui buvo panaudoti mūsų premijų pinigai, tad kaltas Andrius, nes visi mūsų uždirbti pinigai atiteko būtent jam. Atsakiau, kad istoriją piešia laimėtojai, o visą situaciją aš suprantu Gru godumu ir pasirinkimu mums neišmokėti pinigų, nes teisiškai tai galima.

Vėl sukilo prisiminimai. Norėjau pakenkti Gustui ir užsiminiau, kad žinau, kad atleidžia Dainių ir gaila, kad seni komandos nariai nėra vertinami, taip nukreipdamas dėmesį atgal į save. Žinojau, kad Dainius darbą atlieka atmestinai ir, Gusto prašymu, netgi buvau parengęs pristatymą kaip reikėtų geriau valdyti projektus ir pristačiau tai valdybai, kartu dalyvaujant ir Dainiui. Dainius turėjo jaustis šūdinai, tačiau mačiau paprastus sprendimus, kurie galėtų duoti didelį pokytį ir man nelabai rūpėjo kaip jis jaučiasi.

Edita pastebėjo, kad man nepatinka neteisybė ir pasidžiaugė mano iniciatyvumu. Ji paklausė manęs ar man patiktų imtis daugiau tokių užduočių – atsakiau, kad viskas turi savo kainą, tačiau pardavimų atsisakyti nenoriu, nes man jie patinka ir puikiai išmanau savo darbą.

Iš tikrųjų, norėjau ir toliau dirbti su savo Google timer’iu ir uždirbti padorius pinigus. Pokalbis tęsėsi kalbomis apie orą iki grįžome atgal į ofisą ir Edita padėkojo man už skirtą laiką. Nelabai supratau šio susitikimo esmės, bet bent jau išsišnekėjau.

Metinis pokalbis

Per vieną tokių 1-on-1’ų su Gustu vyko mano metinis darbų aptarimas. Apsukome didelį ratą aplink Vilniaus Senamiestį ir priėjus prie ofiso Gustas manęs paklausė ar dar turiu klausimų. Viso pokalbio metu nei kiek nekalbėjome apie mano atlygį, tad paklausiau kiek kils mano atlyginimas šiemet. Jis atsakė, kad ankstesnė Andriaus praktika atlygį stipriai kelti kasmet nebuvo teisinga, įmonė buvo mismanagint’a ir nuo šiol atlygis bus peržiūrimas atsižvelgiant į rinkos sąlygas, o aš jau uždirbu daugiau nei rinkos vidurkis. Pasiūliau pratęsti pasivaikščiojimą Senamiesčiu, tačiau per artimiausias keliolika minučių mano argumentai dėl atlyginimo pakėlimo atsimušė į sieną ir supratau, kad sprendimas jau priimtas ir nieko nepakeisiu. Tačiau priėjus prie ofiso durų gavau kitą pasiūlymą:

– Kitą savaitę atleisime Dainių, projektų vadovą, gal norėtum imtis naujos rolės? Atlygis pradžiai bus tas pats, tačiau ateityje galėsi užsidirbti daug daugiau, nes turėsi daugiau atsakomybės. Nori?

Iki tol kurį laiką svarsčiau išeiti iš darbo, nes darbas su Gustu kėlė vien neigiamas emocijas ir pabaigos tam nenusimatė. Tačiau iš tikrųjų uždirbau gerai ir nusprendžiau, kad geriau kitur vargu ar bus. Projektus vystyti reikėtų daugiausiai motitinėje bendrovėje „HoldingSury”, tad sumaniau kaip atsikratyti Gusto.

– Noriu, tačiau daugiau laiko skirčiau projektams „HoldingSury”, tad sutikčiau tik tuo atveju, jei persirašyčiau darbo sutartį su „HoldingSury”.

Žinojau, kad tokiu būdu mano tiesioginis vadovas bus Egidijus, su kuriuo artimo santykio neturėjau, tačiau nejaučiau jam neapykantos kaip Gustui.

Gustas pažadėjo pasitarti su Egidijumi ir susisiekti.

Naujos pareigos

Vakare gavau patvirtinimą, kad tapau Holdingsury projektų vadovu. Po kelių savaičių Dainius turėjo būti atleistas, tačiau kelias minutės prieš numatytą susitikimą dėl atleidimo išsiuntė laišką Egidijui dėl prašymo atleisti iš darbo ir motyvavo tuo, kad rado kitą darbą. Sutaupė įmonei išeitinę.

Netrukus Egidijus suorganizavo susitikimą parapijoje esančiame ofise, pranešė, kad nuo šiol tiek Insury tiek HoldingSury dirbs kartu, viename ofise Konstitucijos prospekte esančiame dangoraižyje. Panašu, kad Gusto taip lengvai atsikratyti nepavyks. Kalbą Egidijus baigė lyg tarp kitko užsimindamas, kad Dainius gavo geresnį darbo pasiūlymą ir jo pareigas kolkas pabandysiu perimti aš.

Nuskambėjo taip, lyg manęs HoldingSury Egidijus nelabai laukė ir mano nuojauta buvo teisi.