P2P skolinimo strategija krizei

Categories Investicijos
Tarpusavio skolinimo strategija

Antras ilgiausias akcijų brangimo laikotarpis tęsiasi ir toliau. Natūralu, kad visi geri dalykai turi ir pabaigą. Tačiau niekas nežino kada ir kodėl prasidės nuosmukis. Absoliučią daugumą mano portfelio sudaro paskolos Lietuvoje. Turiu savo strategiją, kaip elgsiuosi prasidėjus nuosmukiui.

Lagas

Vakarai –> Rytai

Lietuva yra atvira ekonomika ir yra priklausoma nuo eksporto. Kol mūsų pagrindiniams prekybos partneriams (Rusija, Lenkija, Vokietija) viskas ok – augame ir mes. Tačiau augimui pasibaigus lietuviškos įmonės gaus mažiau užsakymų, dalis jų liks neapmokėti. Nepasiruošusios kompanijos susidurs su sunkumais, ypatingai priklausančios nuo vieno užsakovo ar rinkos.

Darau prielaidą, kad Lietuvoje ekonomika pradės lėtėti pusmečiu – metais vėliau, nei mūsų pagrindinių prekybos partnerių.

Įmonės –> vartotojai

Prieš pusantrų metų skolinau tik įmonėms per FinBee Verslui, nes siūlomos paskolos yra trumpalaikės. Iš esmės tai yra ta pati vartojimo paskola dėl vadovo asmeninės garantijos.

Kadangi automatinio skolinimo nebeliko, perėjau į vartojimo paskolas, kurios yra brangesnės, tačiau ilgesnės ir labiau linkusios vėluoti.

Kaip bebūtų, šiuo metu esu patenkintas sprendimu. Darau prielaidą, kad pirmiausia mažėjančias pajamas pajaus įmonės, ypatingai dirbančios išorės rinkose (transporto įmonės turėtų būti geras ženklas).

Sumažėjus užsakymams tai iškart neturėtų paliesti darbuotojų, nes bangavimų versle būna. Tačiau kelių mėnesių – pusmečio eigoje dalis darbuotojų įmonei taps nereikalingi arba jų užmokestis nebegalės augti ir jų perkamoji galia mažės. Sumažėjus perkamai galiai bus suvartojama mažiau ir užsisuks ratas, kai žmonės vartoja mažiau, verslas nustoja augti ir tai dar labiau skatina mažesnį vartojimą.

Vartotojai –> skolininkai

Sumažėjus gyventojų pajamoms – daugės vėluojančių skolininkų. Tačiau, pagal mano prielaidas, tai turėtų įvykti 9 – 12 mėnesių po bulių rinkos pabaigos. Prisimenu 2018 metų gruodžio paniką rinkose, kai per mėnesį vienu metu kainos buvo nukritusios iki 14%, tačiau mano gaunamoms palūkanos įtakos tai neturėjo.

Kai akcijos pradės čiuožti žemyn ir tai tęsis ilgiau nei mėnesį ir sutaps su realios ekonomikos kritimu, aš turiu 2 planus:

  • Išimti visus grįžtančius pinigus iš P2P ir permesti juos į ETF. Pigios akcijos – I‘ll take it all day. Market timing (bandymas atspėti rinką) neveikia, tačiau padidėjusių nemokų tarpusavio skolinime ši strategija, pagal mano prielaidas, turėtų padėti dalinai išvengti. Tačiau pinigus iš tarpusavio skolinimo išiminėčiau tik tuo atveju, jei palūkanos išliktų nepakitusios. Taip veikiausiai bus dėl investuotojų inercijos.
  • Jei palūkanos staigiai kiltų, kas nėra labai tikėtina, tuomet į ETF permesčiau dalį grįžtančio pinigų srauto, kad išskaidyčiau riziką. ETF dalis priklausytų nuo palūkanų dydžio. Jeigu grįžtume į 2016 m. 35%+ palūkanas FinBee, iš ten mano pinigų turbūt niekas neišvarytų, nes anksčiau ar vėliau antstoliai atliks savo darbą.

Ar Jūs turite strategiją, kaip investuotumėte prasidėjus ekonomikos nuosmukiui? Turbūt paprasčiausia yra periodiniams investuotojams į ETF, nes keisti nieko nereikėtų. 🙂

P.s. tai yra mano, atsitiktinio žmogaus mintys internete. Tai nėra rekomendacija ar patarimas kur ir kaip investuoti. Do you own research. If your taxi driver tells you to invest somewhere, it’s time to sell. I might be the taxi driver.

Patiko? Pasidalink šiuo įrašu su draugais!

2 thoughts on “P2P skolinimo strategija krizei

    1. Labas, Simonai,

      ačiū už komentarą.

      Į ETF dabar neinvestuoju, P2P dabar man atrodo pelningesni ir pigesni įeiti su mažu kapitalu. Ateityje planuoju naudotis Evarvest arba Revolut. Kai artės laikas investuoti į ETF, darkart perskaitysiu Bogle knygą, kad galėčiau susidaryti tikslią nuomonę dėl portfelio sudėties.

      Į ką ir per kur investuoji tu?

Parašykite komentarą