FinBee palūkanų skaičiavimas keičiasi. Savy referral link, anyone?

Categories Investicijos
FinBee grąža

Dižioji mano portfelio yra suinvestuota į verslo ir privačių asmenų paskolas FinBee. Po platformos atnaujinimo pasikeitė esminis dalykas investuotojams – grąžos skaičiavimo modelis. Apie tai sužinojau per Facebook, o ne tiesioginę FinBee komunikaciją, kas mane nuliūdino.

Kas pasikeitė?

Pagal Lietuvos Banko reikalavimus skolininkas negali mokėti palūkanų už platformos mokesčius. FinBee nusprendė mokestį vistiek pasiimti iškart, nemokamai jį prasifinansuodama investuotojų pinigais. Jeigu Jonui iš Ukmergės paskolinsiu €100, o Jonas sumokės 9.05% sutarties sudarymo mokestį, nes jo kreditingumo reitingas yra D, man palūkanos skaičiuosis nuo €90.95. Už skolininko paskolą aš prisiimu daugiau rizikos, bet mano grąža sumažėja. Neatrodo sąžininga.

Lietuvos Bankas nebeleidžia išnaudoti skolininkų finansinio beraštiškumo, tad tai buvo permesta ant investuotojų, nes tai teisiškai legalu. 🙂

Verslo paskolų fronte – nieko naujo

Tiesa, reikėtų pažymėti, kad sutelktinio finansavimo įstatymo tvarka skiriasi nuo tarpusavio. Įmonėms palūkanos skaičiuojamos senąja tvarka, neatskaitant sutarties sudarymo mokesčio. Visgi, į jas neinvestuoju, nes nebeliko automatinio skolinimo funkcijos.

Kas toliau?

Visas tarpusavio skolinimo verslas yra grįstas tarpusavio pasitikėjimu tarp skolininkų, platformos ir investuotojų. Kai bet kuris iš šių trijų dalyvių nori tapti svarbesnis už kitus, pasitikėjimo kreditas gali greitai pasibaigti.

Net ir nukirpus dešimtadalį palūkanų FinBee grąža būtų viena geresnių rinkoje. Tačiau šioje vietoje esminė problema – kaip viskas buvo iškomunikuota – priminė Šimašiaus situaciją su Vėtros lentele, kai pokyčiai vyksta slapta, tikintis, kad niekas nepastebės. 🙂

Manau, kad platforma ilgainiui ras būdą kaip mokestį gauti nesinaudojant investuotojų pinigais nemokamai. O kol tai nebus padaryta, perkelinėsiu visas grįžtančias lėšas į Omaraha platformą iki spalio 15 dienos. Jau turiu nusižiūrėjęs keturias naujas platformas, kurias ketinu prasitestuoti spalio 15 d., kai kartą per mėnesį užmesiu akį į investicijų rezultatus. 🙂

Šiandien Lietuvoje startavo Revolut prekyba akcijomis. Džiugi naujiena. Tiesa, apie akcijas nusimanau menkai, ir rinkos aplenkti nebandysiu. Lauksiu prekybos ETF Evarvest arba/ir Revolut platformose, tad bus puiki proga paskaidyti investicijų krepšelį.

Viena iš keturių naujų platformų – Savy. Seniau teko girdėti, kad paskolų pasiūla joje maža. Galbūt reikalai pasikeitė?

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Do your own research.

Patiko? Pasidalink šiuo įrašu su draugais!

32 thoughts on “FinBee palūkanų skaičiavimas keičiasi. Savy referral link, anyone?

  1. Asmeniskai as pats i visas LT platformas pradejau investuoti tuo paciu metu, tas pacias sumas kiekviena menesi (investuoju nuo 2016m). SAVY siuo metu pas mane maziausi default is visu LT platformu (4,99%). Nors bendra graza didesne FinBee. Jei dar nesi uzsiregistraves SAVY gali registruotis per mano referal nuoroda: https://gosavy.com/lt/account/ref/35443/
    Jei reikes galiu pasidalinti dominancia info 🙂

      1. Paskolu pasiula gerokai mazesne nei PK ar FinBee (arba daug daugiau investuotoju). Pagal mano kriterijus PK per menesi pavyksta suinvestuoti truputi virs 20 paskolu per menesi, FinBee ~20 paskolu per menesi, SAVY iki 10 paskolu per menesi. Todel SAVY nustates 2,5x didesne suma i viena paskola nei pvz. PK ar FinBee. Visur investuoju su auto-investavimu, jei investuociau rankiniu budu – SAVY butu didele problema, per menesi gal iseitu 2-3 paskolos.

  2. Savy esu nusivyles, investuoju nuo 2016 metu, ir ypac tos pradines investicijos sustojusios, kazkur 40% skolu sedi pas anstolius nuo 2017metu

    1. Honest ir kiti. Neverta list i Savy. Giedriaus default rate’u (5%) netikiu. Cia turbut palankus platformai skaiciavimas, kai kruva nauju paskolu kiekviena menesi, kurios is esmes negali taip greitai virsti default. T.y. jei kas menesi portfeli didiname 10-20 procentu, aisku, kad portfelyje default rate bus mazas – juk pilna “svieziu” paskolu.

      Pasiziurek, Giedriau, koks default procentas, jei tu paimsi tik paskolas, kurioms suejo bent 25% amziaus. Aisku, tai ne taip paprasta pamatyti…

      As visai ne uz tai, kad tampyt skolininka po teismus, bet kaip jums:
      https://i.ibb.co/pPwjQt6/savy-upload.png

            1. Neisduodu paskolu savarankiskai dirbantiems bei socialine pasalpa gaunantiems, taip pat jaunesniems nei 24m neskolinu, bei neskolinu tiem, kurie turi viesai registruotu skolu

  3. Savy skolinu nuo pradžių. Tik automatiniu būdu, su draudimu, tik iki 36mėn tik A reiingus tik po 500e į vieną paskolą. Prasukau bevik 90000e. Vėlavimų būna, fondas yra padengęs visus bankrotus. Galva neskauda, palūkanos (10%) tenkina. Kitų platformų nebandžiau, savy laikau apie 10% kapitalo, nes bendrai tokia investavimo forma ilgalaikiams tikslams netikiu

  4. Akcijos moka dividendus ir laike brangsta pačios, o tarpusavio skolinime gauni palūkanas, bet patys pinigai, kuriuos skolini nuvertėja per laiką. Pvz nuo labai seniai turiu Telia akcijų, jos yra pabrangę per dešimt metų nuo lito iki daugiau nei euro ir dar išmokėjo daug dividendų.

  5. palūkanos tik ir padeda nenuvertėti, bet papildomos vertės nesukuria, o akcijų kaina kyla ir dar dividendus moka. Ar neaiškiai rašau?

  6. Jei palūkanas arba dividendus pravalgai, tai pagrindinė suma neauga. Tačiau akcijų pavidale pagrindinė suma nenuvertės, nes rinka perkainos akcijų vertę. Pvz jei 25 metus laikai coca cola akcijas.

  7. Na tai pinigai nuvertėja ir lieka niekas, akcijų pavidale bent gali išsiimti nenuvertėjusiais po n metų. Nesuprantu, kam kaupti ETF viso pasaulio akcijų fonde jei netikėti, kad tai geras būdas pinigams apsaugoti nuo infliacijos? Gaunasi kad čia susirinko pasyvaus investavimo priešininkai?

  8. Gal galima komentarą apie finbee procentus? Investuotojams rašo vienokį procentą, sutartį nelabai jis aiškus, o realiai uždirbama mažiau. Kaip čia taip yra? Įdomu kiek verta LB priežiūra jei vyksta tokios nesąmonės. Tuomet iškyla natūralus klausimas kas bus kai bus blogai, nes kol gerai tai visiems pofik procentėlis kitas..

    1. Šitas paskaičiavimas gavosi dėl LB išaiškinimo, kad procentų negalima skaičiuoti nuo sutarties mokesčio, tai viskas ir vyksta dėl LB priežiūros.

      O kaip elgiamės su savo pinigais dėl “vieno kito procentėlio”, renkamės patys. 🙂

      1. Bet nuo dvidešimt investuotų tūkstančių vienas kitas procentėlis turėtų būti jaučiamas.
        Čia kaip pvz ateini į maximą, perki prekę už 10eur, kuriai nuolaida 30%, o kasoje susimoki 8eur, o paklausos kodėl, atsako jog čia pasikeitė skaičiavimas nu ir vnz. taip gaunas, nes vienas kitas procentėlis gi nesvarbu.

Parašykite komentarą