Atrodo, kad kasdien vis artėju link savo FIRE tikslo, tačiau visas procesas yra labai lėtas. Niekada neturėjau tiek daug, kiek turiu dabar, tačiau viskas atrodo toliau, nei kada nors buvo. Pastaruosius du mėnesius investavau mažiau nei įprastai, nes išleidau laisvus pinigus kelionėms į Jordaniją ir Londoną, įsigijau metinę narystę sporto klube.
Frustracija
Turbūt taip vienu žodžiu būtų galima apibūdinti mano savijautą, kai leidau pinigus. Atrodo, kad su kiekvienu, net ir būtinu, pirkiniu atitolinu save nuo tikslo, nes šį mėnesį investuosiu ne €600, o €100. Pamiršau, kad kai kuriuos ankstesnius mėnesius investavau daugiau nei iškeltą tikslą artimiausiam dešimtmečiui – €600. Vietoj to, kad džiaugčiausi tuo, kad investuoju, jaučiau erzelį, kad investuoju per mažai. Man taip nepatinka.
Pajamos
Tačiau žiūrint iš kitos pusės, lyginant su praeitais metais mano pajamos išaugo ±50%. Man vistiek atrodo, kad tai yra per mažai. Šį mėnesį neinvestavau €X, nors žinau, kad nuo lapkričio galėsiu investuoti keturženkles sumas, kai mano hobis man vėl pradės nešti pajamas. Manau, kad esu užvaldytas godumo ir gyvenimo ateityje (anticipation).
Ką darysiu kitaip?
Niekas nepasikeis, jei aš pats nepakeisiu savo veiksmų. Nusprendžiau dalį iš FinBee perkeliamų pinigų palikti savo banko sąskaitoje, jei sąskaitos likutis yra mažiau nei €300. Vienu metu rugsėjį gyvenau nuo algos iki algos, nes nenorėjau nusiimti pinigų iš FinBee savoms reikmėms. Taip dariau siekdamas ilgame laikotarpyje uždirbti daugiau sudėtinių palūkanų. Tačiau mano psichologinė savijauta yra svarbesnė, nei keli šimtai papildomų eurų po daugelio metų. 🙂
Taip pat esu linkęs atidėlioti naujų drabužių įsigijimą, nes man nelabai patinka shoppintis ir neturiu tam atsidėjęs papildomų pinigų. Tad tenka panaudoti dalį pinigų, kuriuos ketinu investuoti, rūbams. Taip darydamas jaučiu, kad skriaudžiu savo ateitį ir atitolinu FIRE. Keistas jausmas. 🙂
Tačiau šį jausmą žinau ir dabar po kiekvieno sezono išmetu rūbus, kurie nebebus reikalingi kitiems metams. Esu priverstas apsipirkti po metų ir neturiu kaip to išvengti. Žiūrint iš šono atrodo kvaila, tačiau kai kurių gyvenimo aspektų dar nesu subalansavęs. Mokausi iš klaidų. 🙂
Ko nedarysiu kitaip?
Niekada neatsisakysiu kelionių. Šią vasarą teko aplankyti keletą Lietuvos miestelių savaitgaliais (Utenoje nustebino „Food Lab“ restoranas, rekomenduoju). Šį rudenį aplankiau draugus Londone, lapkritį keliausiu į Kijevą, o Naujus veikiausiai sutiksiu Rygoje. Daug keliausiu pasiekęs FIRE, tad kojas apšylu jau dabar. 🙂
Taip pat turiu eilę veiklų, kurios man kainavo šiek tiek pinigų, tačiau įsiminė visam gyvenimui. Prieš dvejus metus pramokau groti iš draugo Amerikoje nusipirkta ukulele (ja savo merginai grojau per pirmą pasimatymą 🙂 ); šią vasarą atradau canyoning’ą; norėčiau pabandyti wakeboarding‘ą ir skrydį oro balionu.
Norėčiau susidaryti sąrašą dalykų, kuriuos noriu išbandyti per savo gyvenimą. Kaip pinigus mėgstate leisti jūs? Būtų puiku, jei pasidalintumėte savo atradimais, juos atrasti padėtumėte ir man. 🙂
P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Do your own research.
Super įdomu. Ačiū.
Aš jaučiu, kad nevisai protingai taškau pinigus :
1) Sodyba. Per keturis metus apie 70000 eurų (sklypas, namukas, aplinka). Neatsipirks niekada. Bet grybai, uogos, savi pomidorai, avietės, tyras oras naktį, kai miegi visais atidarytais langais visai šalia miško ir ežero, vaikai purvini dumble ar molyje, paskandintas automobilis, kai nuslysti šalikelėje.. Maudynės ežere. Kad ir šiuo metu laiku! Nepradėjau žvejoti ir medžioti, gal kitąmet.. Nepakartojama ir niekada to neatsisakyčiau. Mieste vaikai žaidžia purvinoje smėlio dėžėje, tarp nuorūkų, kamštelių, šuns išmatų, o kaime laksto basi kiek nori ir kur nori.
2) Maistas. Veduosi vaikus I McDonald’s, pats Labai mėgsti ledus. Nesąmonė, nesveika, bet skanu. Ledus vasarą valgau kiekvieną dieną. Energetiniai gėrimai.. Labai sumažinau, bet.. Kava.. Daug ir nebūtinai pigi.
3) Kelionės Lietuvoje. Negana to, kad vasarą gyvenu miške, 30 km nuo darbo, pastoviai lankomės pas draugus ar tėvus. Tikrai daug ant kuro vasarą..
Bet savęs graužimo jausmas apima, kai pagalvoju apie tai ką esu daręs anksčiau. Mano turėti automobiliai.. Ne gana to, kad kelis auto pirkau pusiau lavonus ir taisiau, kad vaziuoti, tai paskutinis buvęs auto – džipas, per 4 metus kainavo 8500 eurų remontams ir pardaviau 5000 pigiau negu pirkau.. Pirkau tai paėmęs vartojimo paskolą..
Turėti telefonai.. Nuo S3 iki Galaxy Note 9. Keista Kas 2 metus.. Visada naujas. O realiai.. Niekada nereikėjo. Išsimokėtinai (nes taip pigiau)..
Bet galvoje kažkas keičiasi, įgyjama patirties, nudegi, pasimokai. Kuo toliau, tuo daugiau save „tobulini”. Paskaitai psichologijos, filosofijos, palygini.
Gyvenime atsitinka kažkas, kas priverčia susimąstyti ir viską pergalvoti. Atrandi gudrių žmonių. Ir keitiesi. Ir išmoksti mažiau gailėtis, daugiau džiaugtis. Kiek laimės prideda kai vaikas bėga link tavęs ir rėkia, tėti! Tetukai!
Kiek emocijų, kai maudausi ežere, nors vanduo 9°. Arba kai sutari su žmona, kartu juokiesi iš kokios nedidelės nesėkmės, nes išgyvenai, kai vaiko gyvybė kabėjo ant plauko. Kai nemažai gerų draugų. Šeima aplink. Tada pradedi mažiau domėtis etiketėmis, auto ženkliukais.
Tamsta labai protingas, stiprus ir charizmatiškas. O save suprasti užtrunka visi. Manau tamsta dar jaunas. Aš irgi jaunas, bet tamsta turbūt >10 metų jaunesnis.
Ačiū tai, kad rašai. Taip atvirai.
Giem,
ačiū už komentarą, toks komentaras turbūt vertas atskiro posto vardo. 🙂
1) Aš iš tikrųjų niekada nesupratau važiavimo į tą pačią sodybą ar kaimą kas savaitgalį ar kas antrą. Tačiau pamenu, kai grįžau aplankyti tėvų vieną vasarą ir važiavome pas dėdę prie ežeriuko į sodybą/konteinerį, žiauriai patiko ramybė ir paprastumas. 🙂
2) Jeigu Vilniuj, tai rekomenduoju Pilies g. soprano ledainę, bet jau turbūt ją ir taip žinai. 🙂
Jei graužimas apima dėl praeities, tai all good, nes dabartį gali pakeisti ir kontroliuoti. Džiugu, kad pasimokei ir atrandi laimę kasdieniuose dalykuose.
Rekomenduočiau viską daryti dabar, kas liečia keliones, naujas patirtis ir pan., nebent neplanuojat gyvenime turėti šeimos,
vaikų, būsto. Nesigailiu jog jaunystėje ištaškiau nemažai pinigų kelionėm, naujom patirtim ir panašiems dalykams kai turėjau daug laisvo laiko, nes dabar to tiesiog negalėčiau daryti dėl auginamų trijų atžalų ir skiriamo jiems laiko (nors finansai ir leistų). Užtat dėl rutinos namai->darželis->mokykla->darbas ir viskas atgal <- šiuo metu galiu drąsiai taupyti ir kaupti investicijas. jog po 20m. kai vaikai bus dideli galėsiu vel mėgautis naujomis patirtimis ir kelionėmis, nors aišku ir nebe su ta energija kai buvau jaunas.
Mindaugai,
ačiū už komentarą.
Iš dalies su tavimi sutinku. Kelionės yra tas dalykas, kur leidžiant pinigus turtėji. 🙂 Sounds cheesy but true.
Esu matęs tėvus su kūdikiu nešyklėj lipančių į kalnus. Manau, kad keliauti ir su vaikais įmanoma. Jų neturiu, tad ir komentuoti nelabai galiu apie tai, tiesiog įsiminė tas vaizdas. 🙂
Pusiausvyra. Ir leisti, ir taupyti. Neretai atrodo, kad siekiantys radikalios „finansinės laisvės“ kaip tik yra priversti paranojiškai sukti galvą ir pernelyg daug atsisakyti šiandien, rytoj ir dar n metų į priekį.
True that. Jaučiu disbalansus kai kuriuose srityse, kad man nesinori leisti pinigų ant fizinių daiktų. Bet laikui bėgant išsispręsiu 🙂
Kaip tik pats pradėjau susimastyti „Atrodo, kad kasdien vis artėju link savo FIRE tikslo, tačiau visas procesas yra labai lėtas“. Pagalvojau sau ramiai keletą dienų ir priėjau išvados, kad yra išeitis – pagreitinti procesą. Pasiekti FIRE ne per 10 metų, o 5 metus. Vien tik ta mintis iškart suteikė labai daugiau motyvacijos, Ties tuo labiausiai ir dirbsiu dabar.
Labas, Rolandai,
ačiū už komentarą.
Ką darysi kitaip?
Bandau išnaudoti savo ir draugės hobius pinigų uždirbimui ir dar prie standartinio darbo pridėsiu „side hustle”
Aš kartais taškau pinigus kelionėms. Žmona visai nepritaria ir nesidomi, tai nedaug ir išleidžiu. Abu mielai geriame alų. Kasdien bent po butelį. Pinigai aišku maži. Turime projektą – sodybą, niekada ten nenakvojame, bet sukišta jau virš 100000 ir galo nematyti. Čia kaip hobis, jie retai būna pelningi
Kelionės yra vienintelis vertingas pinigų švaistymas, aš net neskaitau švaistymu. Šito neatsisakyčiau niekad. Gal reiktų atsisakyti lankomų kursų, nes rezultatai nedžiugina, o pinigai leidžiami.
Hi Ramune,
kokius kursus lankote? Gal nauda labiau ilgalaikė?
Geri pasidalinimai. Aciu visiems, kurie netingite skirti laiko. Man butu smalsu zinoti, kodel zmones renkasi P2P investavima vs investavima i indeksinius fondus. Rizikos kaip ir skirtingos (kaip ir graza). Ar as kazka ne taip suprantu?
Hi, Mikai,
ačiū už komentarą.
Aš renkuosi P2P, nes grąža dabartiniu momentu didelė, investavimas paprastas ir, dažnu atveju, nemokamas, gerai suprantu kaip tai veikia. Žmonės skolina pinigus tūkstančius metų, tad nieko naujo nevyksta. 🙂
Manau, kad siekiant subalansuoti riziką, verta turėti tiek P2P, tiek indeksinių fondų ir kitų aktyvų, vieno teisingo kelio nėra. 🙂
Kaip investuoji tu?