Pirmas FIREd mėnuo. Sunkiau nei galvojau

Paskutinįkart fizine prasme išėjęs iš ofiso pasileidau Meatloaf gabalą ir galvojau, kad pajusiu palengvėjimą, nes šios akimirkos laukiau ilgai, tačiau gyvenime absoliučiai niekas tą akimirką nepasikeitė – jau kurį laiką buvau susitaikęs su išėjimu iš darbo.

Boot camp

Pirmą naujo gyvenimo etapo dieną pradėjau kelių dienų profesiniame boot camp’e Londone. Susitikau su keliais iš seno pažįstamais žmonėmis ir kone visą dieną skyriau seminarams ir įgytų žinių taikymui praktikoje.

Taip sutapo, kad tiek sužinojus apie atleidimą, tiek pirmą nedarbo dieną buvau boot camp’uose ir tai man padėjo sąlyginai lengvai išgyventi nemalonias situacijas – buvau pasinėręs į įdomią veiklą, turėjau aiškią dienos struktūrą ir mintys apie darbą į galvą nelabai turėjo kada įlysti.

Planas

Grįžus į Lietuvą ėmiausi vykdyti savo susidarytą dienos planą – daug mokausi teoriškai, 3-4 kartus per savaitę einu į sporto salę pagal chatGPT sudarytą programą, noriu priaugti šiek tiek raumenų. Mano hobis turėtų įsibėgėti po maždaug poros mėnesių, tad dabar intensyviai tam ruošiuosi.

Laikas	Ką veikiu?
9.30 – 10.00	Pusryčiai
10.00 – 11.00	Pasivaikščiojimas su šunimi
11.00 – 12.00	Mokausi
12.00 – 13.00	Pietauju
13.00 – 14.30	Sportuoju
14.30 – 15.00	Tvarkau namus
15.00 – 16.00	Side-hustle
16.00 – 17.00	Pasivaikščiojimas su šunimi
17.00 – 18.00	Mokausi
18.00 – 19.00	Laikas su šeima
19.00 – 20.00	Mokausi
20.00 – …	Laikas su šeima

Tiesa, praėjus pirmoms dienoms nauja rutina sukėlė pirmas neigiamas emocijas – kartais nespėju įvykdyti visų norimų užduočių ir tai sukelia nerimą.

Nusprendžiau į dienos rutiną žiūrėti lanksčiau – ryte rutina ta pati – 9.30 keliuosi, valandą praleidžiu pusryčiaudamas ir tikrindamas naujienas, tuomet valandai einu pasivaikščioti su šunimi. Nesu ryto žmogus ir toks lėtas startas man padeda ramiai įsivažiuoti į dieną.

Perpiet valandą skiriu mokymuisi, pavalgau ir einu sportuoti. Tuomet dar valandą skiriu mokymuisi ir kai kurias užduotis sugrupuoju į vieną arba apkeičiu vietomis, pavyzdžiui, anksčiau pasimokau ir kartu su šunimi einame pasitikti merginos grįžtančios iš darbo.

Nemažai laiko praleidžiu prie kompiuterio, nes dalis mokymosi vyksta online. Vakare jaučiu akių nuovargį, tad stengiuosi visus darbus kompiuteriu pasidaryti iki ankstyvos popietės ir vakare prie kompiuterio būti kuo mažiau. Ne visada pavyksta, tačiau stengiuosi. 🙂

Ką veikti?

Kone didžiausias naujas jausmas – kartais neturiu ką veikti. Tai kone prieštarauja tam, kad kartais atrodo, kad nespėju įvykdyti visų savo dienos užduočių.

Neturėjimas ką veikti prie nuolatinio darbo pripratusiam žmogui yra gana keistas ir kelia man klausimą ar tikrai darau pakankamai, kad tobulėčiau? Ar neturėčiau daryti kažko „labiau prasmingo”? Manau, kad per darbinę karjerą išvystyti įpročiai, kad kiekvienas veiksmas turi būti efektyvus staiga neišsijungs. 🙂

Ėmiau ieškoti būdų kaip prasiblaškyti nuo rutinos – einu žaisti padelio su random žmonėm, vakar dalyvavau pilietinio pasipriešinimo kursuose (buvo gana basic ir nuobodu, bet nepabandęs nesužinosi).

Svarbiausia nulipti nuo kompiuterio ir gyvenimas nušvinta ryškesnėmis spalvomis. 🙂

Ar užteks pinigų?

FIRE medaus mėnuo greitai baigsis ir greitu metu išleisime penkiaženklę sumą buto įsirengimui. Pilnai apdailai ir pagrindiniams baldams turėtų pakakti turimo €60.000 pinigų kapšo, kurį laikau Revolut lanksčioje sąskaitoje. Beje, laikant didelę sumą, apsimoka nusipirkti geresnį planą ir gavau kietai atrodančią metalinę kortelę. 🙂

Tačiau kaip bus vėliau? Kiek daugiau nei pusę šios sumos turėčiau atgauti atlikus naują buto vertinimą, tačiau ar bankas išmokės sutartą paskolos dalį įsirengimui, kai vykdau tik individualią veiklą, kuri pajamų kelis pastaruosius mėnesius teikė minimaliai? Jei ne – ±75% savo turto laikysiu bute ir turimas finansinis turtas toli gražu neteiks pakankamo pajamų srauto ir, tikėtina, kad ilgainiui reikės grįžti dirbti į ofisą, ko šiuo metu labai nenorėčiau. Kitu atveju, tieisog išliksiu freelanceris ir saikingai investuosiu 10% pajamų ir fokusuosiuosi į ilgą laikotarpį ir, tikiuosi, mėgausiuosi savo veikla kitus bent 20 metų. 🙂

Kažkokio esminio skirtumo po 20 metų investuojant po €200/mėn. nebus ar turint €40.000 kapitalą (€446.000 po 20 metų) ar €75.000 (€702.000 po 20 metų).

Bet – pagyvensim – pamatysim. Šiuos metus išsiversiu ir be samdomo darbo, galbūt kils minčių kaip užsidirbti papildomai. Tikiuosi, kad su banko finansavimu viskas bus tvarkoje ir finansinį užnugarį turėsiu stipresnį.

Bambagyslė

Nemažai nerimo sukelia situacija su buvusiu darbdaviu – galutinė kompensacija paaiškės po kelių mėnesių, priklausomai nuo to ar bus uždarytas mano inicijuotas didelis sandoris ar ne. Manau, kad darbdavys visais būdais stengsis užtempti sandorį ir įvykdyti jį vėliau, kad man už tai nereikėtų mokėti. Šūdinas jausmas – kartais pagalvoju, kad derybose galėjau atstovėti stipriau, tačiau tuo metu džiaugiausi, kad pavyko susidėlioti viską taip, kad įsigytume butą iki atleidimo.

Bet kokiu atveju, tie pinigai gyvenimo iš esmės nepakeis ir nuteikinėju save, kad tų pinigų negausiu ir laikau žemus lūkesčius.

Draugai ir šeima

Džiaugiuosi, kad dalį laiko skiriu ryšiui su draugais ir šeima stiprinti. Pradėjau dažniau bendrauti su artimaisiais, galbūt tai susiję su savanaudiška paskata, kad daug dalykų gyvenime keičiasi ir norisi pasidalinti jaučiamais išgyvenimais.

Nesu tikras su kuo tai susiję, bet dažniau noriu paskambinti draugams vietoj to, kad susirašinėtume. Galbūt trūksta pokalbių minučių, kurias anksčiau susirinkdavau darbe. 🙂

Tad pirmas mėnesis be darbo beveik baigtas – iš įpročio juokais prisistatau bedarbiu, nors dirbu gana intensyviai, tik pajamas gausiu vėliau. Manau, kad ilgainiui apšlifuosiu kampus ir viskas bus daug paprasčiau, nes šiuo metu patiriu daug nežinomybės ir naujas gyvenimo etapas nėra toks lengvas kaip tikėjausi.