Keli metai atgal.
Kai esi avelė – su tavimi ir elgiasi kaip su avele.
Puikiai pasidarbavome šiemet ir įmonei uždirbome daug pinigų ir gavome ženklius ketvirtinius bonusus. Gautą sumą suinvestavau į akcijas, o dabar jas pardaviau ir panaudojau antro buto pradiniam įnašui dengti.
Pirmame šių metų pusmetyje nesustojome. Dažnai dirbome šešias dienas per savaitę, neskaičiuodami valandų ir uždirbome daug pinigų įmonei. Tačiau atėjus laikui atsiskaityti, jau trečias mėnesis kaip bonusai vėluoja. O viriname toliau ir už paskutinį ketvirtį taip pat turėtume gauti ženklius bonusus, tačiau kartą išmokėjus ženklią premiją, akcininkai nusprendė mus apipisti.
Prieš metus laiko patvirtinta premijų sistema veikia tik tol, kol reikia dalintis keliais šimtais eurų. Kai kalba eina apie tūkstančius – eikit nachui. 🙂
Pinigų nemoka – nepasitenkinimo nėra
Tokį scenarijų iš dalies buvau numatęs ir buvau susitaręs, kad viršvalandžiai būtų išmokėti iškart su alga, tad bent jau dalį uždarbio gavau.
Šiandien kalbėjau su kolegomis – pasitenkinimo bonusų neišmokėjimu nėra. Manau, kad visi jau susitaikė, kad dirbome papildomai nemokamai.
Aš irgi esu tokia pati avelė. Tiesa, darbo man nepadaugėjo ir tiesiog noriu nusiraškyti bendro darbo vaisius. Svarsčiau keisti darbo vietą – tačiau esu šiltoje vietoje, dirbu lengvai ir nedaug, alga patenkinama ir principų rodyti nesiryžtu. Juolab, kad esu tik eilinis darbuotojas, kurį būtų lengva pakeisti.
Dėl to mane ir apipisinėja žmonės, kurie net nežino, kad jiems dirbu ir esu tik eilutė prie darbuotojų kaštų.
Vakare Mac’e nusipirkau dvigubą Big Mac, 9 nuggets’us su dviem česnakiniais padažais ir 4 mocarelos kamuoliukus su jalapenais. Buvo skanu. Pakeliui iki Mac’o nusipirkau prosciutto IKI su 50% nuolaida, o kasininkė, prieš tai siūliusi įsigyti Teleloto bilietą, pasakė, kad už tiek kumpio nepirktų. Turbūt bonuso neišmokėjo ir jai.
Kokia jūsų patirtis su premijomis?
Geriau nepirkti skanesnio kąsnio, bet nusipirkti loterijos bilietą. auksinė logika
Nice, suprantu kodėl to nerašei laiku.
aš kaip darbdavys nesigiriu darbo rezultataisdarbuotojams, darbuotojai dirba savo kasdienį darbą už kasdienę algą, faktas, jog aš irgi dirbu, tik gal kiek įdomiau ir gerokai pelningiau nei mano darbuotojai. nepakeičiamų nėra, yra tik keli, kurie sunkiai pakeičiami, bet dažniausiai nieko keisti nereikia, išeina patys…. taip taip, apmėtykit mane šūdais ir purvais, bet avelėms moku jų sutartą atlyginimą, tai reiškia, kad jei aš kitą kartą nepadaręs gero sanderio jiems mokėsiu sutartą algą net ir tą nuostolingą mėnesį.
Jei man darbuotojas pradėtų skiesti apie premijas ir aveles – sakyčiau kad kiekvienas uždirbame tiek, kiek prisiimame rizikos, o ne avelės ar ne avelės, ar tave darbdavys tikrai vadino avele? Greičiausiai ne. Apipisimas su premijomis irgi greičiausiai tavo galvoje. Nes darbas būtų su tavim ar be tavęs vistiek buvęs atliktas. Jei leptelėjo apie premijas, tai nereiškia kad jos bus išmokėtos. To ko nėra parašyta, to gali ir nebūti. Dabar kai išėjai dirbti ant savęs, tą ypač suprasi. 🙂
Nuomoju,
ačiū už komentarą.
Kai turi excel skaičiuoklę su premijų skaičiavimu, kurią pateikė darbdavys, tai premija turbūt nėra vieno žmogaus galvoje. 🙂 Problema, kaip ir sakote, buvo tame, kad sutarta bendra visų darbuotojų premijų sistema staiga buvo pakeista, po atlikto darbo fakto ir tuomet teko remtis darbo sutartyje numatytu punktu, kad darbdavys gali išmokėti premijas savo nuožiūra.
Legally right, morally not so much.