5 dienų kelionė Slovakijoje už €450

Kaip ir kasmet prieš Naujuosius išsirengiame į kelionę – paprastai būna ne sezonas, pigūs skrydžiai ir mažiau turistų jų numintuose takuose. Šiemet skrydžių bilietai už €46 mus nuvedė į Slovakiją.

Day 1. Landing

Skrydžių laikas patogus – išskridome darbo dienos pabaigoje. Tiesa, tik dieną prieš prisiminėme, kad keliaujame iš Kauno, o ne Vilniaus. 🙂

Nusileidome Bratislavos oro uoste, kuriame mus pasitiko automobilių nuomos įmonės Addcar atstovas Dušan. Jis mus nusivedė į automobilių stovėjimo aikštelę, aprodė Hyundai automobilį, kurį pavadinome Pilkuoju Kardinolu. Kiek neįprasta buvo tai, kad nuomos sutartyje buvo sužymėti net menkiausi automobilio įbrėžimai, kurių taip lengvai vakare šviečiant telefonu net nesimatė. Nuojauta kuždėjo, kad automobilio atidavimas nebus iš lengviausių. 🙂

Po kiek laiko iš Dušan gavome žinutę, kad už du papildomus vairuotojus turėsime sumokėti po 25 Eur, nors užsakant automobilį papildomi vairuotojai buvo nurodyti kaip nemokami. Nusiuntėme keletą screenshot’ų ir gavome atsiprašymą ir paaiškėjo, kad kaltininkas Addcar support’as. 🙂

Miesto centras

Nuo oro uosto iki miesto centro kaip Vilniuje – 15 minučių. Nuvykus prie savo AirBnB neradome vietų priparkuoti automobilį ir vykome kelias minutes nuo AirBnB ir palikome automobilį gatvės parkinge. Naudojome bmove programėlę. Ji itin patogi, nes nėra galimybės užsisakyti flexible laiką stovėjimui, tad reikia ganėtinai tiksliai susiplanuoti kelionę arba teks atnaujinti parkingo bilietą vėliau arba permokėti. Mes permokėjome. 🙂

Įsikūrėme AirBnB ir netrukus patraukėme į Bratislava Flagship restoraną, įsikūrusį seno teatro pastate. Slovakiškas maistas įdomus – daug bulvių, brynza sūrio ir lašinukų. Kaip tik prie alaus, kuris yra kone perpus pigesnis, nei Vilniaus kavinėse.

Po vakarienės pavaikščiojome po vakarinę Bratislavą ir pilį. Miestas paliko labai ramios vietos įspūdį.

Day 2. Banska Štiavnica.

Turbūt pirmąkart keliavau maršrutu, sudarytu chatGPT. Pradinis maršrutas apėmė Vieną ir, galbūt, Budapeštą, kurie yra netoliese, tačiau chatGPT patarė keliauti ramiau ir dvi dienas praleisti Banksa Štiavnica mieste ir cuttinti Vieną. Taip ir padarėme. 🙂

Miestelis nuo Bratislavos nutolęs apie dvi valandas, paskutinė dalis kelio veda kalnų serpantinais. Jame kelis šimtus metų veikė metalų kasykla, kurią aplankysime kitą dieną.

Maintenance

Po įsikūrimo AirBnB lofte su puikiu vaizdu į centrinę miestelio gatvę, patraukėme į Žemuosius Tatrus. Atvykome prie keltuvų į Chopoko viršūnę ir sužinojome, kad dabar vyksta pasirengimas slidinėjimo sezonui ir keltuvai neveikia. Iki kalno viršūnės pėsčiomis mažiausiai 2 valandos kelio, tuo metu buvo 14h, o temsta už dviejų valandų. Rizikuoti nenorėjome, tačiau ir likti be įspūdžių neketinome.

Tarpinė stotelė iki viršūnės, anot keltuvų operatoriaus, buvo už valandos, tad mums pasirodė kaip tik. Paklausėme kur rasti takelį viršun ir jis mums parodė tiesiai į slidinėjimo trasą. Maniau, kad juokauja, bet nejuokavo. 🙂

Slidinėjimo trasa pradėjome kopti viršun, trasa ilgainiui peraugo į miško takelį, o paskutinę maršruto dalį vėl įveikėme slidinėjome trasos pakraščiu. Turėjome naivią mintį, kad keltuvu galėsime nusileisti žemyn, tačiau darkart išgirdome žodį „Maintenance”.

Užlipus į bet kokią viršūnę hikinant turiu tradiciją – sustoti ir užkąsti. Tuo metu smagu aptarti įspūdžius, atsigaivinti ir pasimėgauti vaizdais. Po užkandžių leidomės žemyn, buvo daug lengviau nei kopiant į viršų, užtrukome vos pusvalandį.

Nusileidome dar pilnai nesutemus ir pasukome atgal į Banska Štiavnica. Grįžus į miestelį suvalgėme picos, iššovėme vaikiško šampano butelį (literally) ir pradėjome žiūrėti Squad Game Challenge. Aš supratau, kad jame dalyvauja ne aktoriai maždaug trečioje serijoje ir pirmame epizode tikėjausi, kad iššūkio dalyviai mirs iš tikrųjų. 🙂

Day 3. Banska Štiavnica kasykla

Į kasykloje organizuojamas eskursijas galima registruotis iš anksto. Registracija gana keista, nes registruojantis galima nurodyti bet kokį laiką, nors realiai ekskursijos vyksta keturis kartus per dieną nustatytu laiku.

Atvykome kiek prieš devynias, tačiau atvykus paaaiškėjo, kad nėra angliškai kalbančio gido ir jis bus po valandos. Nusprendėme praleistą tą valandą besivažinėdami po apylinkes ir nuvykome prie dvaro, esančio gretimame Svaty Anton miestelyje. Nieko ypatingo, bet bent pamatėme kaip atrodo slovakiškas dvaras. 🙂

Grįžus į kasyklą mus pasitiko gidas ir laiptais žemyn nusivedė prie kasyklos įėjimo. Gavome šachtininkų apsiaustus, žibintuvėlius ir šalmus. Cool stuff. 🙂 Negana to, buvome vieninteliai ekskursijos dalyviai ir gavome privatų turą. 🙂

Pirmąkart gyvenime buvau kasykloje. Aplink buvo drėgna ir tamsu. Tikėjausi kažko panašaus į Veličkos kasyklas Lenkijoje, kurioje yra išskobtos skulptūros druskoje, tačiau ši kasykla nepasižymėjo tokiais nagingais kalnakasiais. 🙂

Kaip bebūtų, buvo įdomu pamatyti šachtą savomis akimis ir nusileisti į 90m gylį. Vienoje šachtos vietoje kilome į viršų, tačiau iš tikrųjų leidomės žemyn. Taip atsitiko dėl to, kad kalnas toje vietoje kyla į viršų dar stačiau. 🙂

Kalvos

Po kasyklos tęsėme lipimą į kalvas ir užlipome į kalvaria – pirmąkart sužinojau, kad tokie statiniai egzistuoja gana plačiai – kalno viršuje bažnyčia, o pakeliui namukai su religiniais paveikslais. Nuo kalvos atsivėrė visai gražus vaizdas į miestą.

Papietavus vietnamietiškame restorane, keliavome į paskutinę dienos stotelę – Sitno kalvą. Ją rekomendavo AirBnB hostas ir ačiū jam labai. Kelias į kalvą tęsiasi mišku, jame sutikome patyrusius hiker’ius, kurie mus bandė juokais įtikinti, kad kalva uždaryta. 🙂

Užlipome iki Sitno pilies griuvėsių, nuo kurių atsivėrė nuostabi panorama. Tradiciškai užkandome vaisių ir riešutų, atsigėrėme vandens ir leidomės žemyn nuo kalvos. Per dieną įveikėme daugiau nei 14 kilometrų, tad grįžus namo norėjosi dribti į lovą ir niekur nebejudėti. Tačiau draugė įtikino išlipti iš lovos (o greičiau išvertė 🙂 ) ir nupėdinome iki veganiško restarano, esančio netoliese. Į jį užėjus, buvome perspėti, kad kažkas virtuvėje sugedo ir jau išeidinėjome, tačiau atbėgo vienas darbuotojas ir pasakė, kad pavyko sutvarkyti problemą ir galime prisėsti. 🙂 Džiaugiuosi, nes maistas buvo tikrai puikus, tai buvo vienas tų veganiškų restoranų, kuris nekiša veganizmo į akis ir tiesiog ruošia puikius patiekalus.

Desertui – dar viena Squid Game Challenge serija.

Day 4. Aukštieji Tatrai

Aukštųjų Tatrų laukiau labiausiai. Turbūt dėl to, kad skambėjo aukštai ir didingai. Na, ir daug lietuvių mėgsta lankytis Tatruose iš Lenkijos pusės Zakopanėje, tad ir čia turėtų būti linksma.

Pasimokėme iš ankstesnės dienos keliaujant į kalnus ir išvykome anksti ryte. Nuo Banska Štviavnica iki Tatranska Lomnica, kuriame yra keltuvai į Tatrų viršūnę – apie dvi valandos kelio. Netoli Tatranska Lomnica pastebėjome, kad aplink kalnus yra nemažai debesų ir truputį sunerimome ar bus geras matomumas užsikėlus į viršūnę.

Nerimavome be reikalo – į viršūnę neužsikelsime, nes vyksta keltuvų ruošimas sezonui. Puiku. 🙂 Pasistatėme automobilį stovėjimo aikštelėje ir patraukėme asfaltuotu keliu link kalnų. Kalno papėdė yra apie 800m virš jūros lygio, viršūnė daugiau nei 2.600m, tad supratome, kad užsiropšti į viršų nelabai realu. Tačiau nusprendėme tiesiog pasivaikščioti ir pažiūrėti kas bus.

Per gerą pusvalandį pasiekėme Štart stotelę ir nusistatėme kelionės tikslą – Skalnate pleso stotelę. Nieko nežinojome, kas laukia viršuje, tiesiog atrodė pasiekiama tą dieną. Kelias buvo ne iš lengvųjų, dalis jo ganėtinai stati, o vienas ruožas padengtas ledu. Toje vietoje buvo baisu nenugarmėti į apačią. Visgi, pasiekėme kelionęs tikslą, stotelėje buvo užšalęs ledas ir gražus kalnų slėnis. Kelioms minutėms sustojome kavinėje paragauti kakavos ir leidomės žemyn.

Kelionė žemyn dažnai atrodo kaip atlygis – sunkiai dirbi iki pasieki viršūnę, pasimėgauji, o tada pasiilsėdamas keliauji žemyn. Grįžome dar su šviesa ir patraukėme į Poprad, kuriame laukė mūsų AirBnB.

Maisto dalybos

Šis AirBnB buvo kone geriausias visoje kelionėje – įrengtas kaip sau, ne vien standartiniais IKEA baldais ir buvo tikra atgaiva maudytis karštame duše po ilgos dienos. Įveikėme virš 15 kilometrų, tad po dušo norėjosi griūti į lovą, tačiau alkis nugalėjo. 🙂 Nuvykome į užmiestyje esantį slovakiško maisto restoraną, kuriame paragavau savo mėgstamiausio mamos gaminamo patiekalo – kepto sūrio su džiuvėsėliais. Buvo skanu.

Keliavome tryse ir norėdami išbandyti kuo daugiau patiekalų dalinomės lėkštėmis. Džiaugiuosi, kad turiu tokius dosnius artimus žmones. 🙂

Desertui standartiškai – dar viena Squid Game Challenge serija.

Day 5. Urvas

Prieš kelis metus Jordanijoje atradau kanjoningą, šįryt manęs laukė dar viena atradimų diena.

Ryte išvažiavome link Bratislavos ir pakeliui nusprendėme pasinaudoti AirBnB hosto rekomendacija aplankyti Demanovska Liberty Cave, kuris buvo apie 45 minutes nuo Poprad. Atvykome keliomis minutėmis per vėlai, kad spėtume į rytinį turą, kitas – už pusantros valandos. Truputį pasivaikščiojome, buvo šaltoka, tad nuėjome į kavinę ir atsigėrėme kakavos ir užkandome medaus pyrago.

Užkandę lipome į kalvą, kurioje yra turo į urvą pradžią. Turas vyksta tik slovakų kalba, tačiau gamtos grožio kalba – tarptautinė. Turo pradžioje urve buvo surengtas šviesų ir muzikos šou, kuris man labai patiko. Viso praėjome daugiau nei 1km urvu, kuris buvo pilnas stalagmitų ir stalaktitų (prisimenate geografijos pamokas? 🙂 ). Dažna vieta man priminė Petrą, tik šįkart ne iš smėlio ir uolų, o iš druskų ir uolų. Neįtikėtina patirtis ir antras mano mėgstamiausias gamtos dalykas po kanjoningo.

Savaitė prieš dar dirbo urvas, kuriame turai vykdomi plaukiant valtimi, tad tai yra dalykas dėl kurio visai norėčiau grįžti darkart, nes visoje šalyje yra keli tūkstančiai urvų ir jų grožį norėčiau pajausti dar kartą.

Kaip ir minėjau, turas vyko slovakų kalba ir tai nepatiko kelioms Karen iš Vengrijos, kurios išliejo pyktį riksmais ant gidės. Turbūt gamtos kalbą visi suprantame savaip ir emocijas išreiškiame skirtingai.

Nuo Demanovska urvo iki Bratislavos laukė virš 3 valandų kelionė, šįkart eilė vairuoti teko ne man, tad visą kelią praskaičiau knygą apie Camino Lituano.

Vakare nuvykome pavalgyti pho sriubų, apsipirkome ir grįžome atgal į AirBnB.

Day 6. Take off

Paskutinę dieną turėjome pusdienį iki skrydžio, tad nuvykome iki Devin pilies, esančios keliolika kilometrų nuo Bratislavos. Viduramžių pilis visai įdomi, nuo jos per Dunojų matosi Austrija. Tikėjausi, kad netoliese bus tiltas, kuriuo galėsiu žengti pirmą žingsnį Austrijoje, tačiau tokio neradau. 🙂

Apvaikščioję pilį grįžome į Bratislavą, papietavome meksikietiško maisto restorane Bratislavos centre ir patraukėme link oro uosto.

Kaip ir minėjau anksčiau, nuojauta kuždėjo, kad grąžinti mašiną gali būti nelengva ir teks pasiderėti dėl depozito grąžinimo. Tai buvo mano nerimo kuždesiai – jokių problemų nebuvo ir už nuomą penkioms dienoms sumokėjome €91. Good deal, rekomenduoju Addcar ir kitiems keliaujantiems Slovakijoje.

Viso kelionė kainavo apie €450 žmogui, pamatėme daug nuostabios gamtos, nuėjome keliasdešimt kilometrų ir prasivalėme galvas šviežiu oru.

Labai džiaugiuosi šia kelione ir nuostabiais pakeleiviais.