Vėl investuoju

Kone metus gyvenau kone nuo algos iki algos. Šiandien patikrinau kiek investavau per metus į P2P paskolas – €1.000, seniau tiek investuodavau per mėnesį. Kas atsitiko?

Kur pinigai?

Prieš truputį daugiau nei metus prasidėjo mano teismų epopėja su skolininkais. Per metus negavau daugiau nei €4.000 pajamų ir patyriau daugiau nei €3.000 išlaidų, susijusių su buto remontu ir teismo išlaidomis. Jau nepamenu kada paskutinįkart gavau abiejų butų nuomos įmokas tą patį mėnesį ir nusprendžiau imtis tam tikrų veiksmų. Bet apie tai parašysiu atskirame įraše.

Paskolos

Savo investicijoms esu maksimaliai užsiskolinęs. Kai pirmąkart pakilo Euribor to net laukiau – norėjau pažiūrėti kaip tai atrodys banko svetainėje. Dabar mano millenialsišką mąstymą hittino realybė ir 6.5% metinės būsto paskolos palūkanos prilygsta vienai iš Revolut vartojimo paskolų. Šiuo metu per mėnesį paskolų įmokoms skiriu ±€800, kurių dalis tenka turto kaupimui, tačiau vis ženklesnė dalis sudaro ir skolos aptarnavimo kaštus. Gruodžio 1 d. persiskaičiuos EURIBOR ir šio perskaičiavimo laukiu ženkliai mažiau nei ankstesnio. 🙂

Išlaidos

Nepamenu kada buvo paskutinis kartas kada nagrinėjau savo išlaidas. Neskaičiuoju pinigų, išleidžiamų maistui, nes matau tai kaip investiciją į save. Atrodo, kad jau kitą mėnesį galėsiu investuoti kaip įprastai, tačiau išlenda „tas vienas” force majeure: išlaidos santechnikui, advokatui, sofai, you name it.

Darboholis

Man tokia situacija nepatinka, išlaidų mažinti nenoriu ir ieškau kaip užsidirbti daugiau. Prieš gerus metus – du jaučiausi išlepęs ir nejaučiau motyvacijos versti kalnus. Dabar jaučiu ženkliai išaugusią motyvaciją ir dažną dieną dirbu bent 10-12 valandų (bent jau teoriškai). Ženklią laiko dalį skiriu savo hobiui, iš kurio gaunu pajamas, tačiau iš €10 valandinio užmokesčio kalnų nenuversi. Tačiau jaučiu malonumą ir man tai svarbu.

Vakarais šiuo metu dažnai esu užimtas ir anksčiau stengiausi to išvengti, nes bijojau paaukoti laiką su šeima. Tačiau radau išeičių – dažniau einame pavalgyti į restoraną vidury dienos ir kompensuojame bent dalį parduoto laiko.

Ką daryti?

Matant, kad pastoviai trūksta pinigų ir nebėra taip, kaip anksčiau, darosi liūdna. Kai kuriais mėnesiais atrodo jau viskas grįžta į įprastas vėžes ir vėl kažkas nutinka. Tačiau savo išlaidas inveticijoms pradėjau kontroliuoti pagal klasikinį patarimą investuoti 10% gaunamų pajamų. Gaunu atlyginimą, maistpinigius ar bet kokias kitas pajamas – 10% skiriu investicijoms. Iškart. Nelaukiu mėnesio pabaigos ir žiūriu kas liks. Back to the basics. 10% investicijoms visiškai neskauda ir jaučiu, kad man tai padeda valdyti savo finansinę padėtį geriau.

Didžioji dalis mano išlaidų būna mėnesio viduryje, o didžioji dalis pajamų įkrenta mėnesio pabaigoje, tad apmokėjus visas sąskaitas ir įmokas, kas lieka virš €2.000 cash rezervo – suinvestuoju.

Šis infliacinis laikas nebuvo pats maloniausias, tačiau tikiuosi, kad per ateinančius du metus išsivalysiu savo apkerojusius finansus ir gyvensiu ramesnį gyvenimą. Džiaugiuosi, kad vėl perėjau neinvestuojančio žmogaus kelią ir geriau suprantu žmones, kurie nesiryžta žengti pirmojo žingsnio.

It’s a trap.

13 thoughts on “Vėl investuoju

  1. Po praeitu straipsniu apie vėluojančius nuomininkus gavai gerų patarimų, kaip elgtis su nomokiais nuomininkais, nei į vieną neatsižvelgi, dabar moki kainą – negauni pajamų, teismo išlaidos, patiri nuostolį ir t.t.. Keistai atrodo, pats sau duobę kasi..

  2. Labai įdomi patirtis! Sunkiausia manau šioj situacijoj išlikti pragmatišku ir nesigraužti dėl nieko. Išsispręsi ir tuo pačiu kitus nušviesi apie nuomos subtilybes.

  3. Nu turbūt heiteriukai džiūgauja, nes iki šiol judėjai labai agresyviai ir visi su popkornais laukė EURIBOR’o ir pirmų įvykių ne pagal planą. No worries, mokaisi pamokas dar labai jaunas, su sąlyginai mažu portfeliu, tai ir -30% dar labai greit „atgaivinama” long run’e.

    Dėl investavimo basic’ų žinok šiek tiek suprantu. Lengva visą higieną susitvarkyti ant entuziasmo, bet po to susitvarkius viskas taip nuobodu, kad disciplinos išlaikymas tampa iššūkiu. Įsivaizduojant tavo amžių (na, imant 25-35) rėžį, tai galiu patvirtinti, kad discipliną išlaikyti ypatingai sunku, nes aplinka daro spaudimą ir pagundų nuolat didėja.

    Jeigu seniau atostogaudavau 2 kartus metuose, dabar žiūrėk kolegos varo į city break’us 2 kart per ketvirtį. Jeigu seniau žiemodavai prie Netflix’o, dabar žiūrėk visi aplink žiemoja Tenerifėse ir t.t. Sveika atvykusi, gyvenimo infliacija, jaučiu ją ir aš. Bet gyventi norisi, investuoti norisi irgi, todėl belieka tik hustlinti ir uždirbti daugiau. Mano fokusas dabar ant to, matau taviškis irgi, tai I feel ya bro. Judam toliau! :))

    1. Šeši nuliai,

      ačiū už komentarą.

      Nieko blogo neatsitiko, nebent nepavyks nieko išsiieškoti. Bet net ir tuo atveju butai pabrango pakankamai, kad būtų galima laikyti nebloga investicija. 🙂

      Šiaip gyvenimo infliacija man atrodo, kad natūraliai kyla. Socialiniais tinklais nesinaudoju, nelabai matau, ką daro kiti, o dauguma mano draugų gyvena taip pat paprastai, kaip ir mes. Bet klausimai ar tikrai mano gyvenimą pakeis keli šimtai investuoti į ateitį, kuomet portfelio dydžio jie nebepajudina net per 0.1% irgi kelia klausimų ar viską teisingai darai. 😀

      Stengiuosi ir aš sugalvoti uždirbti būtų daugiau ir tuo pačiu neprarasti patogaus gyvenimo. Nelengvos supynės, kurias reikia subalansuoti. 😀

Leave a Reply