FIRE Lietuvoje – tik išrinktiesiems

Categories Finansinė Laisvė
FIRE Lietuvoje

FIRE Lietuvoje (*įrašyti bet kurią kitą šalį*), kaip ir įėjimas į Materialiste, yra pasiekiamas tik vienetams. FIRE face control’as mažiau griežtas, tačiau pakvietimo į klubą Jums reikės. Norėdami gauti pakvietimą į klubą turite atitikti kelias salygas.

  • Uždirbti bent €900 pajamų per mėnesį. Su mažiau tektų pabadauti. 🙂 Išlaidoms atsidėdami €700, o investavimui su 12% grąža skirdami bent €200 per mėnesį per dvidešimtmetį sukaupsite €200.000.
  • Perskaityta visa R. Kiyosaki knygų serija apie „Turtingą Tėtį” ir 12% grąžos eilinis investuotojas ilgame laikotarpyje neuždirba.
  • Narystė Bogglehead forume. Bent jau širdyje.
  • Palaikanti antroji pusė.
  • Planas, ką daryti pasiekus FIRE. Gulėti paplūdimyje ir gerti Pina Colada sounds good. Tačiau po metų tokio ritmo būčiau alkoholikas, tad tokį FIRE galėčiau pasiekti jau dabar. 🙂
  • Geležinė disciplina atsidėti bent 22% savo pajamų. Labiausiai įsijautę FIRE’istai atsideda 40-80% pajamų.
  • Ištestuoti FIRE gyvenimą kelyje į finansinę nepriklausomybę savaitgaliais ir vakarais. Kada daugiau sužinoti, kad turimas hobis neteikia tiek daug malonumo, kiek buvo įsivaizduota?
  • Svajotojo ir optimisto siela.

Kvietimų kiekis – neribotas ir tik šiame bloge. Tik Jūs renkatės prisijungti prie išrinktųjų klubo ar ne. 🙂

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Do your own research.

18 thoughts on “FIRE Lietuvoje – tik išrinktiesiems

  1. Rekomenduoju pataisyti pirmą punktą. 900eur pajamų jei esi vienas. Jei pvz. 5 asmenų šeima, kuriai reikia būsto, maisto, lavinimo, transporto, atostogų, pramogų – šią sumą reiktų minimum trigubinti/keturgubinti.
    Su 12% irgi perlenkta, paprastam žmogui tai labai daug, kas liečia ilgąjį laikotarpį. Gal kokį penkmetį ir galima tai išlaužti, bet kai tikslas bent 20 metų yra… todėl reiktų orientuotis į mažesnę grąžą.
    Aišku svajoti nėra blogai, bet reik nepamiršt ir gyvent 😉

    1. 1) Kalbėdamas apie pajamas, visada kalbu apie vieną asmenį. Vaikų neturiu, nežinau kokie su jais finansai. 🙂
      2 ir 3) Sutinku. Shoot for the stars land on the Moon.

  2. Turiu tris vaikus (dar neina į mokyklą, viena 6 metų, kiti du – dar su pampersais). Mano šeimai, ypač smarkiai netaškant, bet ir nespaudžiant pernelyg ~2000 pakanka. Vieną kitą mėnesį išleisi daugiau, bet pagrindinėms pagrindinėms išlaidoms pakanka,. O jeigu dar negyveni Vilniaus centre ir šaimai pakanka vieno automobilio, tikrai sutilpsi į 2000. Gal vasarą, kai atostogauji prie jūros ar jeigu lėksi slidinėti žiemą – bus brangiau.
    Paaugliai manau dar brangiau, tai sakykim 2500 eurų šiai dienai. Jeigu dviese uždirbama apie 3000 (nebūtina dirbti tik 1 etatu, galima gerokai daugiau), 500 atsidėti per mėnesį jau nėra blogai (1/6). Jeigu dar daugiau – valio. Jeigu uždirbama mažiau, reiktų galvoti apie išlaidų mažinimą (gyventi pagal galimybes ir vistiek kažkiek atsidėti. Baziniai poreikiai gali būti patenkinami ir nebrangiai, tik reikia apie tai galvoti).
    Grubiai išskaidžius mano 2000, tai – 650 įmoka už butą, 200+ mokesčiai. Likę – maistas, kuras, išlaidos vaikams (auklė), pramogos ir panašiai.

    Bet sutinku, kad dirbant tik vieną darbą, už nedidelę – standartinę algą, taupyti sunku.

  3. Nemažai tiesos. Tik aš nesuprantu, kad jums tą darbą reikia mesti. Visos investavimo + nesišvaistymo idėjos geros. Jei dar pajungi kokį darbą šalia su visais darbdavio suteikiamais dalykais (telefonu, auto, GPM lengvatom ir pan)., ta prasigyvenimo užduotis labai palengvėja. Galima sau leisti daugiau tiesiog (čia jau kas mėgsta, keliauti, žvejoti, skaityti ar kas kam ten jau patinka). Ta formulė,kad skursti 20 metų, tam kad įgytum teisę skursti dar 40 nežinau ar labai patraukli. bent man ne. Tiesiog iš visų tų FIRE ir antiFIRE ginčų galima pasiimti naudingiausius aspektus ir labai neblogai pasidėlioti. 1 mln. gryno asset tikrai pasiekiama užduotis gana plačiam ratui.
    P. s. yra gyvenimas iki vaikų ir su vaikais. Ir tie gyvenimai laaabai skiriasi.

    1. Neketinu nustoti dirbti, ketinu dirbti mažiau arba kurti savo verslą ir/arba daugiau laiko skirti savo hobiui.

      Čia yra turbūt vienas dažniausių misconceptionų apie FIRE. Man trūktų prasmės gyvenime, jei visiškai nedirbčiau. 🙂

      1. O kodėl nedirbat dabar mažiau? Kodėl neskiriat dabar daugiau laiko hobiui, kuris neša pajamas? Kodėl nebandot kurti verslo dabar? Greičiausiai to nedarysit ir vėliau. Nemažai žmonių taip sako, pradėsiu daryt tą, darysiu aną, trečią, bet nedarymui sugalvoja pasiteisinimų kaip neišmokėtos paskolos, laiko trūkumas, paskui atsiranda vaikai, noris saugumo, paskui pasensta ir jau nebe tos jėgos kažką daryt ir t.t. Ir taip miršta su mintim kad vat ryt jau galėsiu sau leisti daugiau ir ryt tikrai pradėsiu kažką daryt kitaip.
        Sėkmės laukiant kada galėsit kurti verslą, dirbti mažiau, užsiiminėti hobiu labiau 😉

        1. Good point, sir.

          Hobiu dabar užsiimu kiek noriu, tik norint tobulėti ir mokytis reikia viską labai suspausti – baigiasi darbas, tada mokausi/sportuoju, pavalgau vakarienę ir būna outas. 🙂

          Verslo kurti dabar neketinu, nes gaunu geras pajamas iš darbo pajamų. Dabartiniame darbe atlieku kelias skirtingas funkcijas, dalyvauju mokymuose, tad kaupiu patirtį tam, kad galėčiau išmokti įgūdžius, kuriuos naudosiu savo versle, jei jį kursiu, ateityje.

  4. Realiai tai planas visų manau būtų toks: dirbti tą darbą, kuris patinka. Nedirbti to kuris nepatinka. O tas kas patinka, gali būti apmokamas prasčiau. Tai reikia papildomų pajamų tuo metu, kai dirbi tai, kas patinka.

    1. Man atrodo 40h/sav. + 10-20h/sav. hobiui bendroj sumoj per daug, nors abi veiklos patinka. Norėčiau per savaitę ne daugiau 25h dirbti.

  5. Mano išlaodos trijų asmenų šeimai proporcingos su GIEM. Paskolų neturiu, paskutinių metų visų išlaidų mėnesio vidurkis nesiekia 850eur. Su žmona sutaupome virš 80% pajamų. Natūraliai, be streso, nes tiesiog viską turime, nežinome ko dar mums reiktų.

  6. Knyga „Jūsų kaimynas milijonierius” parašyta anksčiau nei atsirado FIRE judėjimas, bet joje atspindėti visi milijonierių įpročiai ir likusiųjų mitai apie milijonierius. Vienas leidimas buvo 1996 ir po kelių metų išleistas lietuviškai. Esu skaitęs ir seną ir atnaujintą (2010) versiją. Rekomenduoju perkaityti, ypač daug uždirbantiems ir norintiems tapti turtingais, bet nesuprantantiems kodėl jiems nesiseka. Sužinosite, pvz. kad brangius automobilius perka daug uždirbantys (kaip taisyklė neturtingi), o daug turto turintys dažniausiai vairuoja Ford.

    1. Teko skaityti, gera knyga, bet į pabaigą sukasi tie patys faktai ir truputį atsibosta skaityti apie tą patį tik kitais žodžiais. 🙂 Turbūt taip pasirodė ir dėl to, kad prieš skaitydamas „Jūsų kaimynas milijonierius”, savaitė prieš buvau perskaitęs analogišką knygą apie frugality.

  7. Sveiki,
    Tik vakar perskaičiau didžiąją dalį šio blog‘o (anksčiau tiesiog nežinojau apie jo egzistavimą) ir nusprendžiau šiek tiek pasidalyti įžvalgomis kurių čia kartais trūksta, nes didžioji dauguma skaitytojų (ir rašytojų) yra jaunimas.
    Pradėsiu nuo šiek tiek apie save (investuotojo profilis): man 46, vedęs, du suaugę vaikai, apie 700k investicinis portfelis (jei kam bus įdomu tai prie kokio relevant post‘o galėsiu gal pasidalinti sudėtimi, nes JD sakė kad čia tokių trūksta) ir aš jau FIRE (dar šiek tiek dirbu, bet tokiu labai light režimu). Turtingų tėvų nebuvo, viskas pasiekta nuo 0.
    Dabar mintys apie temą, ko realiai reikia siekiant FIRE (iš realios savo patirties):
    • Bent jau didesnis nei vidutinis uždarbis yra privalomas, kitaip kelias bus sunkus, vargo pilnas ir kažin ar to vertas (cituojant Marčiulaitį teks skursti net ne 20 o 40 metų ir tai dar ne faktas kad kažkas gausis). Nes atsidėti reikia ne tik procentą pajamų bet ir absoliučiais skaičiais reikšmingą sumą, jei yra planas kad tavo pajamos ateityje atitiks bent jau vidutinę šalies kurioje gyveni algą.
    • R. Kiyosaki knygų neskaičiau, tėtis mirė kai man buvo 16, taigi be knygų tikrai apsieisit.
    • Dėl grąžos paskaitęs šitą blogą ilgai ritinėjausi iš juoko ant kilimo. Kaip sakė mano amžinatilsi močiutė, jūs aiškiai karo nematėte. Kokie dar 12%??? Tiek ilgalaikiame laikotarpyje gaunama aktyviai dirbant (ir mokant tai daryti). Ar kada girdėjote apie 4 procentų taisyklę? 4 o ne 12! Ar suvokiat kad tai sustainable skaičius po mokesčių ir infliacijos? Chebra sukiša VISKA į P2P neapsaugotas paskolas, po ko sėdi ir džiaugiasi, kad jiems tipo GRĄŽA eina!!! OMG grąža bus tada kai jums visą paskolintą sumą su palūkanomis IKI GALO išmokės. Kitų atveju tai investicijos ir cashflow iš SAVO NUOSAVŲ prieš tai paskolintų pinigų. Galėčiau daug tęsti, bet jau mačiau reakcija „kas kam patinka“. Prie ko čia patikimas, tai elementarūs dalykai. Eilinė krizė ir jūs nebeturite kaip minimum pusės jei ne visko. Ir viskas, sudie FIRE…. Praeita krizė mane daug ko išmokė, o kiti gali bent pasiskaityti, bet gi neeee, geriau galvoti kad gaunu ir gausiu 12% . Nekalbant apie tai kad pasaulis šiuo metu juda žemų (ar nulinių) palūkanų link. Plius jei kas nors kiek esat susijęs su verslu ar privačiu sektoriumi, pagalvokit ar patys skolintumėtės už daugiau nei 12%? Ir jei kažkas sako paskolink už 26% tai jums visai jokių minčių nesukelia?
    • Nežinau kas tai Bogglehead forumas taigi to tikrai nereikia)..
    • Palaikanti antroji pusė. Šitas būtina, kitaip gyvenimas virs pragaru arba tiesiog liksite vienas.
    • Planas, ką daryti pasiekus FIRE ir kam jis tau, nes kitaip gali ištikti liūdnas galas (ne visiems žmonėms tai tinka, kitiems reikia kad juos kažkas valdytu, suteiktų jiems kažkokią veiklos prasmę ir statytų į rėmus).
    • Pajamų atsidėjimo procentas ir disciplinuotumas priklauso nuo to, kokio dydžio yra tavo tikslas (sakyčiau turėtų būti bent 500k EUR), kaip greitai nori tai pasiekti ir kiek uždirbi (žr. Pirmą punktą). Jei uždirbi 20000 per mėnesį tai atsidėti 75 proc. lengva ir ypatingos disciplinos nereikalauja, o va jei 2000 tai kita šneka. Dar kita jei 1000.
    • Ištestuoti FIRE gyvenimą kelyje į finansinę nepriklausomybę. Šitas būtina, nes gali pasirodyti kad FIRE gyvenimas, kuris yra gana kuklus ir reikalaujantis vidinio kūrybiškumo, kad save užimtum gali pasirodyti visai nesmagus.
    • Šalia svajotojo ir optimisto sielos, dar reikia kuklumo, neišrankumo ir kūrybiškumo.

    Nuo savęs pridėsiu, kad reikalingi stabilūs, SAUGŪS, vertingi aktyvai kurie išliktų tokiais minimum 50 metų, bei realus savo ir rinkos galimybių vertinimas.
    Jei kas nors būsit INVESTUOK seminare kur Stoic skaitys pranešimą galėsime gyvai padiskutuoti.

    1. Labas, Kostai,

      ačiū už vertingą komentarą.

      Džiugu, kai patyrę vilkai pasidalija savo įžvalgomis.

      4% taisyklė skirta akcijų portfeliui, o ne P2P. Dabartiniu momentu P2P grąža kosminė ir tai nesitęs amžinai. Aš renkuosi prisiimti riziką ir griebt grietinėlę. Galbūt klystu, tokiu atveju išmoksiu vertingą pamoką. P2P privačių portfelis artėja link pilno apsisukimo, verslo jau antrąkart sukasi, nes paskolos trumpalaikės. Viskas pakilime, tad gražiai žiūrisi. Krištolinio rutulio neturiu, kaip bus ateityje, nežinau. 🙂

      Verslas skolinasi, nes Lietuvoje smulkus apskritai menkai finansuojamas bankų. Nebankai pinigus perka už bent 7%, atitinkamai ir kaina gaunasi. Jei gali pasiskolinti už 1% mėnesiui, prasukti prekes keliskart ir uždirbti daugiau, kodėl nesiskolinti? Jei investuoja Invega, produktas tinkamas ir man.

      Bankas man siūlo 19% APR vartūškę, tad natūralu, kad asmuo kažkada vėlavęs atsiskaityti gaus didesnes palūkanas. Manau, kad kreditinių kortelių palūkanos irgi sukasi apie 20%, besiskolinančiojo reikalas už kiek jis skolinasi, man svarbu, kad grąžintų. 🙂

      Manau, kad nuomonių išsiskyrimas atsiranda dėl mūsų skirtingos padėties – tu jau esi pasiekęs FIRE, aš kalno papėdėje. Tavo esminė užduotis – išlaikyti aktyvus, mano auginti kapitalą. Turėdamas 700k nemanau, kad 100% laikyčiau vienoj srityje, nes tai būtų nepasvertas lošimas. Mano portfelis yra menkas ir turėdamas siekiamą portfelį, tokią sumą tikrai laikyčiau P2P. Su 27k EUR subalansuoti akcijas, obligacijas, NT, žaliavas, P2P nebūtų lengva užduotis ir nėra mano dabartinis tikslas. Galbūt klystu, išsiaiškinsime ateityje.

      1. Malonu diskutuotisu protingu žmogumi, todėl dar truputį pratęsiu:

        1) Bendraspastebėjimas – jeigu pritaikyti analogiją su Game of Thrones, tai greičiausiaijums tiktų terminas „Vasaros vaikai“. O žiema ateina 😀 Tiesiog kai pats nesusidūreisu žiema (nors ir teoriškai žinai apie jos egzistavimą) tai ją suvokti yrasunku. Čia kaip įsivaizduoti skausmą, kai tau niekada neskaudėjo. Dėl to irgaunasi kartais pamąstymai, kad normalu statyti namą iš kartono (nes juk taipdaug greičiau ir pigiau). Namas gali ne tik šiek tiek sudrėkti, ar jam nuneštistogą. Namas gali VISAI sugriūti, dar plius palikdamas krūvą šlapios kartoninėskošės, per kurią teks klampoti pirmyn-atgal, kenčiant drėgmę ir šaltį. Sutuščiu pilvu ir kišenėmis.FIRE judėjimasyra apie protingus pasirinkimus ilguoju laikotarpiu ir 5 metai nėra ilgai, kaipir 10 metų beje. Kai sakai, kad prisiimi riziką reikia gerai suvokti kas taiyra rizika. Rizika tai yra reali galimybė nukentėti. Tame tarpe stipriai. Tametarpe LABAI STIPRIAI. Iš serijos pyst ir vietoj 1000 EUR fun money liko 0,02BTC (kas potencialiai irgi dar ne pinigai). Mums visiems patinka grietinėlė, bet įsivaizduok, kad taip nutiko suvisu portfeliu, kuris tuo metu jau siekia kokiu 150000. O gyvenimas nebegalinis ir jei tave pasetback‘ino kokiu 10-15 metų atgal tai RE dalies išFIRE jau NEBUS. Aš jau nekalbu apie nors minimalų apsidraudimą nuo geopolitiniųrizikų, kurių mūsų regione yra (deja negyvename Kanadoje ar Australijoje).Investuoti ir gyventi iš investicijų visą likusi gyvenimą yra ne tas pats.

        2) 4% taisyklės(po infliacijos ir MOKESČIŲ, kuriuos aptarinėdami bloge grąžą dažnai pamirštate,iki jų Lietuvoje galime manau orientuotis į 7%) esmė, jog pasaulio ekonominisvariklis (kurio atspindys plačiąja prasme ir yra akcijos) objektyviai ilgamelaikotarpyje gali vidutiniškai sugeneruoti bent jau tiek vertės. Verslųgeneruojami dividendai dažnai būna panašiame diapazone. Aš suprantu kuoskiriasi vartojimo paskolos nuo akcijų (pats turiu kokiu 15k įmetęs į tavokritikuojamą PK), problema tik ta, kad kaip jau minėjo vienas iš komentatorių,žmonės imdami paskolą neretai neįvertina savo galimybių grąžinti, o anstolių galimybę išieškoti iš turtu neužtikrintų paskolų vertini perdaug optimistiškai, šitą sakau kaip juristas turintis nemažai praktikos išieškojime. Jei antstoliai tiesiog išieškotų pinigus (ypač sunkmečio sąlygomis) tai jokie įkeitimai reikalingi nebūtų. Kilimas baigiasi, o apie ateitį galima pasimokyti iš praeities (įskaitant kad 100 metų imtį jau turime)

        3) Dėl verslo paskolų su Invega sutinku, tai daug geriau nei paskolos fiziakams, dėl paties jau išvardintų priežasčių. Beje, ten ir palūkanos 1 o ne 2 proc. per mėnesį 🙂

        4) Kas yra 19 proc. APR nežinau, dėl to komentuoti sunku. Kreditinių palūkanos priklauso nuo kredito reitingo, bet sukasi apie -aniolika (pas mane gal 15). Bet kreditinės balansuotos ant to, kad 45 dienas tu nieko nemoki. O jei svarbu, kad gražintu, tai skolinant reikia atsižvelgti į tai ar realu grąžinti.

        5) Aišku, aišku yra tikimybė, kad klystu ir aš (nors ir mano didelė dalis portfelio yra skola (beveik visa secured su pakankama marža (bent jau 60/40) ir su adekvačiomis palūkanomis bei išduota adekvatiems subjektams), ateitis parodys. Bet mano blogiausias scenarijus (jeigu atmesti apokaliptinį, bet tam irgi turiu planą) yra šiek tiek mažesnis UŽDARBIS, tuo tarpu tavo – ženklus aktyvų praradimas ir didelis FI (be RE) atidejimas. Nemanau, kad tokia „pamoka” reikalinga, bet ne man spręsti.

        1. Hi, Kostai,

          ačiū už komentarą.

          1) Esu, tas žmogus, kuris nežiūrėjo GoT, pasiklausiu draugės, ką „Vasaros vaikai” reiškia. 🙂

          Pritariu long-term view. Čia mūsų nuomonė (arba žinios ir patirtis) prasilenkia. Galbūt tu esi teisus. Trumpam laikotarpį („žiemą”) skolininkai gali „susirgti”. Tačiau, jeigu nenumirs, pasveiks ir kitą vasarą vėl bus sveiki. Įsipareigojimai niekur nedingsta. Kuo plačiau rizika išskaidyta, tuo, teoriškai, didesni šansai neužsirauti ant sukčių, bėgančių į Londoną ir dirbančių juodais. Jeigu LB reikalavimus žmogus sugebėjo pasiekti dabar, realu, kad tai ne paskutinis kartas gyvenime, kai tai gali padaryti.

          Nuo geopolitinių rizikų draudžiuosi skolindamas skirtingose šalyse (Slovakija, Čekija, smulkiau NT Estijoje, Ispanijoje, Vokietijoje). Artimiausiu metu ketinu plėsti portfelį indeksiniais ETF, kas praskaidys riziką nuo skolos į akcijas. Mano P2P portfelis dabartiniu momentu sudaro absoliučiai didžiąją dalį mano investicijų, nes dabartiniu momentu duoda gerą grąžą. Iš jų apie 30% yra trumpalaikės verslo paskolos, kurios greitai prasisuka ir, esant reikalui, galima laisvus pinigus perkelinėti.

          2) Galbūt tu teisus dėl neįsivertinimo. Aš dažniausiai renkuosi 30+ amžiaus žmones, kuriems skolinu, kurie gali tiksliau įsivertinti savo galimybes. Antstoliai nėra panacėja, tačiau per pora metų (nuosmukio laikotarpiu penkių) iki šiol grįždavo apie pusę negrąžintos dalies (pagal FinBee statistiką). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vidutiniškai paskola nulūžta ne nuo pat pradžių, tad dalis paskolos (o tiksliau palūkanų, nes pradžioje daugiausiai grąžinamos būtent jos) jau būna grįžusi.

          5) Svarbu pamoką išmokti. 🙂 Galbūt aš klystu ir nudegsiu, tačiau dabar mano klaidos yra sąlyginai pigios, tad verčiau praradimus patirsiu dabar, nei tada, kai tai iš tikrųjų ženkliai keis mano gyvenimo kokybę.

    2. Būtinai pasidalinkit bent proporcijom portfelio. Honestfire yra labai atviras ir mielai jo blogą skaitau. Tiesa daug naivumo, bet jis pats jo nesigina ir su laiku įgis patirties. BM startavo gan stipriai, bet panašu išsikvėpė ir nugeso, toks įspūdis, kad pradėjo įsižeidinėt dėl bent kiek negatyvių komentarų. Man ypač kilo klausimų dėl objektyvumo, kai vienas blogo skaitytojas oponavo, kad šiuo metu geriausios sąlygos (mokesčių prasme) ETFmatic vaiko sąskaita, o BM sakė, kad ne, nes iškart pakeis sąlygas, kai daugiau investuotojų atsiras. Na sąlygas pakeist visi gali, bet straipsnis turi būti apie tai, kas yra (ok. išsiplėčiau per daug). Stoic irgi nėra rimtas finansininkas (jaunas medikas), kiek skaičiau, bet parašo įdomių minčių. Aš, kaip minėjau, turiu gana nemažą portfelį, bet jame kritinę dalį sudaro NT, kurio pajamingumas manęs jau taip nedžiugina, kaip anksčiau (lyginant galimą gauti už jį kainą dabar ir gaunamą nuomos kainą). Žiauriai trūksta žmonių, turinčių rimtus portfelius diskusijų. Pvz. daug kas nejaučia skirtumo tarp rimtesnių instrumentų ir kokio Mintos invest&acces. Svarbu gražūs teorinių palūkanų skaičiai šviečia kompiuterio ekrane. O dėl aštrumo komentarų, tai visada labiau vertinau pastabas, kai pasakė, kad esu durnas ir papildė kodėl (kas vėliau leido sutaupyt ar gerai uždirbt), nei kad gyrė, kaip nerealiai varau ir nieko iš to nesigavo.

Leave a Reply