Pirmas dalykas, kurį darai atsikėlęs – patikrini telefoną? Po to 8 valandas darbe esi prisijungęs ir kiekvieną laisvą momentą panaudoji Facebook patikrinimui? Grįžęs namo žiūri Netflix ir, kai serialas pasidaro nuobodus, scrollini telefone? Prieš užmiegant paskutinįkart patikrini dienos naujienas ir Facebook žinutes? Pribudęs vėl viską kartoji?
Turbūt dažnas mūsų yra prisijungęs 24/7. Tai yra tapę įpročiais ir net nesusimąstome kiek laiko kasdien praleidžiame internete. Aš irgi esu priklausomas nuo interneto. Iškėliau sau kelis iššūkius, siekiant bent kiek suvaldyti šią priklausomybę.
Iššūkis 1: vasara be Facebook
Prieš pora vasarų dirbau Amerikoje ir nusprendžiau iškelti sau iššūkiu – viso darbo laikotarpiu (apie 2 mėn.) nesinaudoti Facebook. Pirmas dalykas, kurį pastebėjau – FOMO – fear of missing out. Dažnai atrodė, jog praleisiu kažką svarbaus. Kažkas man parašys žinutę, aš neatrašysiu ir kažkas svarbaus mano gyvenime neįvyks. Tas jausmas tęsėsi apie savaitę ir vėliau praėjo. Ryšius su giminaičiais palaikiau el. paštu, tad šeimos naujienas sužinojau tokiu būdu.
Taip pat pastebėjau, jog dalį dalykų darydavau dėl to, kad įsidėčiau kietą nuotrauką ar video Facebook‘e ir parodyčiau kaip gerai leidžiu laiką. Pastebėjau, kad žmonės mano aplinkoje elgiasi panašiai – atrodo niūrūs, tačiau besifotografuodami šypsosi ir bando parodyti kokie yra laimingi ir sėkmingi ir vos nusifotografavus iškart grįžta į niūrų veidą. Priceless.
Taip pat pamenu, kad studijuodamas pirmame kurse, net pirkdavau rūbus tam, kad mano nuotraukose jie nesikartotų (ir taip daro apie 10% žmonių).
Turbūt didžiausias skirtumas – bendravimas. Dauguma nejaukių pauzių užpildomos žinučių tikrinimu telefone. Neturint šio įrankio dažniau būna nepatogu, tačiau vėliau supranti, jog tokios pauzės yra natūralios ir pasaulis nesugrius nuo kelių sekundžių tylos. 🙂
Per šią vasarą išties praleidau svarbią žinutę iš draugo su darbo pasiūlymu, kuris mane domino. Visgi, viskas pasisuko taip, kad net ir po dviejų mėnesių pamatęs informaciją apie darbo pasiūlymą, susitikau su savo dabartiniu vadovu ir man pasiūlė kitą poziciją. Tai buvo vienas geriausių dalykų atsitikusių mano gyvenime, nes atradau mėgstamą darbą.
Iššūkis 2: atostogos be interneto
Išbandęs vasarą be Facebook kitą vasarą nusprendžiau pakeisti iššūkį – dviejų savaičių atostogose nesinaudojau internetu apskritai.
Jausmas buvo panašus – ar praleisiu kažką svarbaus darbe, galbūt kažkas man parašys Facebook, galbūt įvyks svarbus įvykis pasaulyje ir apie jį nesužinosiu. FOMO praėjo po kelių dienų ir po to atsirado excitement‘as, ką praleisiu ir kaip tai bus įdomu suskaityti grįžus.
Svarbus įvykis pasaulyje įvyko. Kelionės metu mirė mano močiutė. Apie tai sužinojau tik grįžęs, nedalyvavau laidotuvėse. Nemalonus įvykis, tačiau iš kelionės anksčiau laiko nebūčiau grįžęs ir kelionės metu neapsikroviau neigiamomis emocijomis, nors nieko nebūčiau galėjęs pakeisti. Tai galbūt net prisidėjo prie to, kad lengvai perėjau šį laikotarpį. Gana ciniška, ar ne?
Iššūkis 3: kartą per savaitę – dieną be interneto.
Tai darau dėl kelių priežasčių: noriu laiko skirti sau ir man beprotiškai patinka jausmas prisijungti prie interneto kitą dieną ir perskaityti visas naujienas, kurias praleidau. Kaip narkomanas gavęs dozę.
Per dieną neprisijungus esu linkęs gyventi lyg vaikystėje – skaitau laikraščius bibliotekoje (taip, vaikystėje dažnai tai dariau), nueinu pasportuoti, daug dažniau einu pasivaikščioti. Ir kas mane nustebino, pajuntu retai jaučiamą jausmą – man būna nuobodu.
Ir tai yra puikus jausmas. Kai man nuobodu, esu vienas su savo mintimis ir dažnai sugalvoju kažką naujo. Šio įrašo idėja gimė benuobodžiaujant. Jeigu minčių nekyla, tiesiog pastebiu naujus vaizdus ir garsus savo aplinkoje, apie kuriuos nebuvau susimąstęs.
Jeigu turėtum visus tau reikalingus pinigus likusiam gyvenimui, ar vistiek praleistum tiek laiko internete bandydamas įrodyti sau ir kitiems koks esi svarbus/-i?
Labai patiko, manau, skaitysiu darkart 😮 spaudžiu dešinę!
Esi bandęs kažką panašaus? 🙂