Grįžtu prie straipsnio pavadinimo, kuriame yra klausimas. Šią mintį pasiskolinau iš savo vieno mėgstamiausio blogerio ever – Kerniaus Kuolio, kurio įrašai apie studijas UK sužadino vaizduotę. Šį įrašą paskatino anoniminė 10 eurų vienkartinė parama, kurią atradau Contribee prieš kelias dienas, nors ji buvo pervesta birželio 25 dieną. Geriau dabar, nei niekada. 🙂
Blogą su pertraukomis rašau jau 1.734 dienas ir norėčiau pasidalinti savo patirtimi.
Pliusai
Saviraiška
Vienu buvo tapę tradicija anksti sekmadienį sėsti prie kompiuterio ir surašyti susikaupusias mintis apie investavimą. Visas rašymas prasidėjo nuo to, kad „aš žinau geriau” su tikslu visiems tą parodyti. Jaučiau, kad eilinio žmogaus investavimas yra nepaliesta tema ir mane itin pykdydavo mintis, kad turi būti turtingas, kad galėtum investuoti. Taip pat viešoje erdvėje vienintelis teisingas investavimo būdas buvo akcijos ir obligacijos, o aš norėjau savo kailiu parodyti, kad yra ir kitų alternatyvų. Ne visos jos buvo sėkmingos, bet buvo ir tikrai vertų dėmesio. 🙂
Komentarai
Parašius įrašą pagrindinis dopamino šaltinis yra komentarai. Man įdomu bendrauti apie investavimą, tad kiekvienas iš 952 komentarų dažniausiai sukeldavo mažą džiaugsmo bangą.
Iki šiol kone labiausiai džiaugiuosi komentaru (tiesa, nepamenu, galbūt ši žinutė atėjo ir el. paštu) apie tai, kad žmogus pradėjo investuoti į akcijas ir šiuo metu jau sukaupė keliasdešimt tūkstančių eurų portfelį ir jei ne mano blogas, to nebūtų padaręs. Sėdint prie klaviatūros ir barškinant apie savo kelionę retai kada pagalvoju kokią įtaką tai gali padaryti kitiems žmonėms, tad džiaugiuosi, kad bent vienam žmogui įtaka buvo teigiama. 🙂
Komentaruose yra ir visada nepatenkintų žmonių. Pastaruoju metu kartojasi žmogaus priminimai komentaruose apie teisingą būdą iškraustyti žmogų iš buto, prasilenkiantį su teisės aktais. Būtent dėl šios priežasties apie savo didžiausius investicinius sprendimus informuoju po fakto, kad pavieniai komentarai neturėtų įtakos sprendimų priėmimui.
Žiniasklaida
Buvo keista, kai kone pirmaisiais blogo rašymo metais gavau pasiūlymus duoti interviu VŽ, LRT, Delfi. Manau, kad mažoje šalyje lengva padaryti kažką išskirtinio, bet bendrą investicijų suvokimą Lietuvoje turbūt puikiai atspindi tai, kad kiek daugiau nei rekomenduotinus 10% pajamų investuojančiu žmogumi interviu siūlo daryti nacionalinis radijas. 🙂
Džiaugiuosi, kad tokių pasiūlymų nebeliko, nes kalbėti apie investavimą tapo labiau įprasta. Kita vertus, iki šiol turiu išsisaugojęs VŽ laikraštį, kuriame yra dviejų lapų interviu su manimi. Nemanau, kad kada nors būčiau turėjęs panašų šansą, jei ne šis blogas.
Minusai
Išsemta tema
Pinigų tema visiems labai įdomi. Tačiau į ją pasigilinus ir paskaičius kelis blogus ar knygas – principai kartojasi. Taupyk, investuok, lauk, gyvenk ir džiaukis. Jei tai pirmas mano blogo įrašas, kurį skaitote – sveikinu, sutaupiau Jums laiko, kurį galite skirti svarbesniems dalykams. 🙂
Dėl to ir įvyko mano rašymo pauzės – rašyti nebuvo apie ką.
Pinigai
Tie anonimo pervesti dešimt eurų mane pradžiugino – jau ilgai nebuvau gavęs jokių pajamų iš blogo rašymo. Daugiausiai uždirbau iš atvestų investuotojų investavimo platformoms, tačiau tokių naujų straipsnių nebekepu.
Contribee bandymas su prenumeratoriais taip pat nebuvo sėkmingas ir buvo itin nepatogus – įrašą įkeldavau į platformą diena anksčiau ir jo ten niekas neskaitydavo ir tik po paros įjungdavau live savo auditorijai.
Dar neradau tinkamo kelio uždirbti pinigų iš šio blogo, tačiau galbūt tai nėra pats būdas užsidirbti pajamų – aš pats turbūt nesu mokėjęs už jokį pramoginį turinį ir visada žiūriu nemokamą dalį (Laisvės TV ar BasketNews). Karma is a bitch. 🙂
Dabar išsikėliau sau paprastesnį tikslą 2024 m. – noriu turėti vieną reguliarų prenumeratorių Contribee. Atsinaujinau arbatpinigių mygtuką gale kiekvieno straipsnio, tad dabar jau tikrai turi pavykti. 🙂
Like, share, subscribe.
pliusas dar, kad tai ir asmeninis dienoraštis, kurį šiek tiek esi įpareigotas pildyti dėl auditorijos, tad kartais pačiam įdomu pasiskaityti savo mintis prieš 2-3 metus ir jau matyti pokytį mąstyme, tai įsivaizduok kaip atrodys viskas po 20 metų kai skaitysi savo jauniklio finansų užrašus 😀
mintį kažką iš blogo uždirbti labai palaikau, vien, kad pats blog’as laikytųsi tvariai be išlaidų, nes domenai, hostingai, naujienlaiškių programos ar dar kažin kas vistiek kažkiek kainuoja. Sėkmės, bro!
šešiNuliai,
True that. Praėjus keliems metams, kartais būna baisu skaityti, kad toje pačioje situacijoje jaučiausi taip pat, kaip ir dabar, bet niekas nepasikeitė: „Aš esu dėkingas savo kolegoms už pasitikėjimą ir džiaugiuosi, kad šį rašinį rašau, kai man yra 26, o ne 62. Jei pažvelgčiau visą gyvenimą atgal ir tarp man svarbių prioritetų būtų to pačio skambučio atlikimas ir savaitgalio laukimas, būčiau nusivylęs.”