Kaip derėtis dėl atlyginimo?

Categories Finansinė Laisvė
Kaip derėtis dėl atlyginimo?

Su derybomis dėl atlygio susiduriame kiekvienas. Per keletą trumpos mano samdomo darbuotojo karjeros metų daugiau ar mažiau sėkmingai pavyko susitarti dėl atlyginimo ir norėčiau pasidalinti patirtimi.

Here for good vibes

Pirmą samdomą darbą radau Amerikoje vaikų stovykloje. Už du mėnesius gavau $1.600 (lova ir maitinimas įskaičiuoti). Dėl atlygio nesiderėjau, nes tai atrodė kaip labai geras atlygis ir puikus būdas praleisti vasarą kitame žemyne ir išmokti kažką naujo.

Tai buvo kone paskutinis kartas, kai dėl atlygio nesiderėjau.

Kitą vasarą derėjausi dėl didesnio uždarbio, tačiau gavau standartinį $100 priedą. Tačiau nereikėjo mokėti kelių šimtų eurų agentūros mokesčio, tad uždirbau ženkliai daugiau.

Nepatenkintas darbuotojas

Trečiai vasarai Amerikoje gavau standartinį $100 priedą. Manęs tai nesužavėjo. Paminėjau, kad dalyvauju interviu dėl stažuotės kitur ir pasiūlyta alga yra demotyvuojanti. Žinojau, kad turiu gerą santykį su vadovais, darbas nelengvas ir pasakiau, kad tikiuosi bent $2.800 – $3.000 už pora mėnesių.

Jau kitą dieną gavau pasiūlymą viršijantį mano lūkesčius ir priėmiau pasiūlymą dirbti už $3.125. Nuo tos vasaros uždirbdavau daugiau nei aukštesnėse pareigose esantys darbuotojai ir tai nebuvo paskutinis kartas. 🙂

Full-time stažuotojas

Savo pirmą corporate darbą įforminome kaip stažuotę, nors turėjau būti apatiniame full – time darbuotojų laiptelyje. Pagal korporacijos taisykles man priklausė €500 ant popieriaus alga, tačiau pavyko susiderėti €750 atlyginimą, kuris ir priklausė pagal apatinę rolę. Taip padariau todėl, kad pagal Erasmus programą, nors ir dirbau Lietuvoje, gavau stipendiją už stažuotę, nes ją atlikau kitoje šalyje, nei studijavau. Dėka Erasmus stipendijos uždirbau daugiau, nei kolegos, esantys pakopa aukščiau. 🙂

Pusiau – blefas

Po eilinės vasaros Amerikoje ieškojau naujo pajamų šaltinio ir vienu metu kalbėjausi su dviem įmonėmis dėl darbo. Su viena iš jų praėjau tris darbo pokalbius per pora dienų ir kai kalba pasisuko apie atlyginimą per antrą pokalbį pasakiau, kad turiu pasiūlymą iš kitos įmonės, kuris yra 10% didesnis, nei kalbėjome per pirmą pokalbį. Aš labiau norėčiau dirbti Jūsų įmonėje, tad jei prilygintumėte pasiūlymą, dirbsiu Jums.

Pasiūlymo iš tikrųjų neturėjau ir tuo pasakymu visiškai neuždariau durų, jei su pasiūlymu darbdavys nebūtų sutikęs. Tačiau darbdavys sutiko ir sukti galvos neteko. 🙂 Manau, kad labai svarbu susiderinti kuo didesnę startinę algą, nes kiekvienas būsimas algos pakėlimas bus didesnis absoliučia prasme.

Parduodu savo svajonę

Per darbo pokalbį pasakiau, kad vasarą planuoju vykti į Ameriką ir tam neturėtų būti kliūčių. Kai gavau pasiūlymą dirbti Amerikoje šeštąkart, realybė buvo kitokia. Nors gavau savo svajonių pasiūlymą – keliauti su vaikais mėnesį po Vakarų Ameriką top notch vietose su omarų bufetais, tačiau pavyko susitarti su darbdaviu, kad kiek būčiau uždirbęs Amerikoje gausiu pamėnesiui kaip priedą prie algos. Teko atsisakyti savo svajonės vienąkart gyvenime pakeliauti kaip turtuoliau mainais į viltį tokią kelionę užsidirbti pačiam. Gavau kone trečdalio algos pakėlimą ir buvau labai laimingas.

Tiesa, gavau darbdavio pabarimą, kad jis tikisi, jog nepradėsiu bėgioti paskui didesnę karvę. 🙂

Pasitikiu tavimi

Laikui bėgant darbdavys tapo draugu ir kiek netikėtai pats pasiūlė papusryčiauti ir pakalbėti dėl atlyginimo. Pasiūlymas buvo kiek netikėtas ir paglostė savimeilę. Dėl atlyginimo nusprendžiau derėtis kitaip nei įprasta – pasakiau, kad pasitikiu tavimi ir padaryk fair pasiūlymą. Kitą dieną buvau įkopijuotas į laišką buhalterei, kuriame sužinojau, kad gavau 15% atlyginimo pakėlimą.

Atidaviau viską į darbdavio rankas, nes gerbiu jį ir nebuvau tikras, kokios yra pasiūlymo ribos. Paslapčia tikėjausi vėl 30% papildomai, tad pasiūlymu likau kiek nusivylęs, tačiau išmokau, kad tartis reikia iškart.

Rezultatai kalba patys

Keliskart nesusitariau dėl naujo atlyginimo ir beveik du metus dirbau už tą pačią fiksuotą dalį. Per premijas pavyko užsidirbti gerokai daugiau nei įprastai, tad dėl to sukti galvos neteko. Kai premijų dalies nebeliko, du kartus nesėkmingai tariausi dėl atlyginimo ir sužinojau, kad mano darbo rezultatai yra ne tokie geri kaip anksčiau.

Skaičiai nemeluoja, tad sudalyvavau keliuose mokymuose ir įgijau daugiau žinių. Dėka platesnio žinių pagrindo geriau žinau kaip elgtis pardavinėjant ir galiu patarti kitiems kolegoms, jei yra poreikis. Įmonės rezultatai geri ir nuo praeito atlyginimo pakėlimo apyvarta išaugo keliskart. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau vėl tarsimės dėl atlyginimo ir rengiau argumentus, susijusius su rezultatais: keliskart išaugusi apyvarta, konkretūs pavyzdžiai kaip uždirbu pinigus ir, kad man būna liūdna, kai vienas mano darbo diena kartais įmonei atneša keliskart didesnes pajamas nei mano mėnesio alga.

Kai darbdavys paklausė kiek noriu gauti, pasakiau, kad noriu susieti su darbo rezultatais. Kažkur skaičiau, kad nereikia duoti pirmo numerio derybose, tačiau, manau, kad būtų buvę verta šauti savo daugiau mažiau realistišką svajonę. Gavau trečdalio extra padidinimo pasiūlymą, apsidžiaugiau ir, nors skaičius buvo šalia mano svajonės, sutikau su pasiūlymu iškart. Daugiau užsidirbsiu ateityje, dabar jau ir taip uždirbu keliskart daugiau nei prieš kelis metus. Never enough. 🙂

Kada vėl?

Nesvarbu sėkmingas mėginimas susitarti ar ne, visada tariuosi kada vėl kalbėsime dėl atlygio. Tai nustato aiškias ribas tiek man, tiek darbdaviui ir gavus tikslų atsakymą lengva prieiti prie temos, sakant, kad tarėmės šį balandį susitarti dėl naujo atlygio.

Dažnam versle yra rezultatų variacija ir kai kurie mėnesiai nebūna sėkmingi. Tokiu atveju geriau išlaukti pakilimo savaitės ir mėnesio ir tartis, kai visiems geresnė nuotaika. Kai dėl atlyginimo pakėlimo susitarti nepavyko neblizgėjo arba mano asmeniniai arba įmonės rezultatai, arba buvo daug nežinomybės. Galbūt sutapimas ir tokį atsakymą pritempiau, kad jame būtų daugiau logikos. 🙂

Wolt’ų pensijos

Pabaigai norėčiau pasidalinti savo nuomone apie šiandien pamatytą plakatą Vinco Kudirkos aikštėje apie tai, kad maisto pristatinėtojai neužsidirba sau pensijos. Nesu tikras, kaip skaičiuojama SoDra pensija už individualios veiklos pajamas, berods kaupiasi taškai kaip ir gaunant DU. Bet kokiu atveju, manau, kad yra naivu tikėtis, kad pensijas vien SoDra pensija bus pakankama pragyventi senoje visuomenėje. Manau, kad pensija yra scam’as ir atgyvena, kuri suteikia iliuziją, kad valstybė turi pilnai išlaikyti savo piliečius, nors tokios galimybės neturi.

Anyway, kaip dėl atlygio tariatės Jūs?

Patiko postas? Daugiau niekur kitur neskelbtų straipsnių gali rasti čia. Prisidėk €2 ar kita suma prie turinio apie asmeninius finansus Lietuvoje.

Leave a Reply