Kaip derėtis dėl atlyginimo?

Categories Finansinė Laisvė
Kaip derėtis dėl atlyginimo?

Su derybomis dėl atlygio susiduriame kiekvienas. Per keletą trumpos mano samdomo darbuotojo karjeros metų daugiau ar mažiau sėkmingai pavyko susitarti dėl atlyginimo ir norėčiau pasidalinti patirtimi.

Here for good vibes

Pirmą samdomą darbą radau Amerikoje vaikų stovykloje. Už du mėnesius gavau $1.600 (lova ir maitinimas įskaičiuoti). Dėl atlygio nesiderėjau, nes tai atrodė kaip labai geras atlygis ir puikus būdas praleisti vasarą kitame žemyne ir išmokti kažką naujo.

Tai buvo kone paskutinis kartas, kai dėl atlygio nesiderėjau.

Kitą vasarą derėjausi dėl didesnio uždarbio, tačiau gavau standartinį $100 priedą. Tačiau nereikėjo mokėti kelių šimtų eurų agentūros mokesčio, tad uždirbau ženkliai daugiau.

Nepatenkintas darbuotojas

Trečiai vasarai Amerikoje gavau standartinį $100 priedą. Manęs tai nesužavėjo. Paminėjau, kad dalyvauju interviu dėl stažuotės kitur ir pasiūlyta alga yra demotyvuojanti. Žinojau, kad turiu gerą santykį su vadovais, darbas nelengvas ir pasakiau, kad tikiuosi bent $2.800 – $3.000 už pora mėnesių.

Jau kitą dieną gavau pasiūlymą viršijantį mano lūkesčius ir priėmiau pasiūlymą dirbti už $3.125. Nuo tos vasaros uždirbdavau daugiau nei aukštesnėse pareigose esantys darbuotojai ir tai nebuvo paskutinis kartas. 🙂

Full-time stažuotojas

Savo pirmą corporate darbą įforminome kaip stažuotę, nors turėjau būti apatiniame full – time darbuotojų laiptelyje. Pagal korporacijos taisykles man priklausė €500 ant popieriaus alga, tačiau pavyko susiderėti €750 atlyginimą, kuris ir priklausė pagal apatinę rolę. Taip padariau todėl, kad pagal Erasmus programą, nors ir dirbau Lietuvoje, gavau stipendiją už stažuotę, nes ją atlikau kitoje šalyje, nei studijavau. Dėka Erasmus stipendijos uždirbau daugiau, nei kolegos, esantys pakopa aukščiau. 🙂

Pusiau – blefas

Po eilinės vasaros Amerikoje ieškojau naujo pajamų šaltinio ir vienu metu kalbėjausi su dviem įmonėmis dėl darbo. Su viena iš jų praėjau tris darbo pokalbius per pora dienų ir kai kalba pasisuko apie atlyginimą per antrą pokalbį pasakiau, kad turiu pasiūlymą iš kitos įmonės, kuris yra 10% didesnis, nei kalbėjome per pirmą pokalbį. Aš labiau norėčiau dirbti Jūsų įmonėje, tad jei prilygintumėte pasiūlymą, dirbsiu Jums.

Pasiūlymo iš tikrųjų neturėjau ir tuo pasakymu visiškai neuždariau durų, jei su pasiūlymu darbdavys nebūtų sutikęs. Tačiau darbdavys sutiko ir sukti galvos neteko. 🙂 Manau, kad labai svarbu susiderinti kuo didesnę startinę algą, nes kiekvienas būsimas algos pakėlimas bus didesnis absoliučia prasme.

Parduodu savo svajonę

Per darbo pokalbį pasakiau, kad vasarą planuoju vykti į Ameriką ir tam neturėtų būti kliūčių. Kai gavau pasiūlymą dirbti Amerikoje šeštąkart, realybė buvo kitokia. Nors gavau savo svajonių pasiūlymą – keliauti su vaikais mėnesį po Vakarų Ameriką top notch vietose su omarų bufetais, tačiau pavyko susitarti su darbdaviu, kad kiek būčiau uždirbęs Amerikoje gausiu pamėnesiui kaip priedą prie algos. Teko atsisakyti savo svajonės vienąkart gyvenime pakeliauti kaip turtuoliau mainais į viltį tokią kelionę užsidirbti pačiam. Gavau kone trečdalio algos pakėlimą ir buvau labai laimingas.

Tiesa, gavau darbdavio pabarimą, kad jis tikisi, jog nepradėsiu bėgioti paskui didesnę karvę. 🙂

Pasitikiu tavimi

Laikui bėgant darbdavys tapo draugu ir kiek netikėtai pats pasiūlė papusryčiauti ir pakalbėti dėl atlyginimo. Pasiūlymas buvo kiek netikėtas ir paglostė savimeilę. Dėl atlyginimo nusprendžiau derėtis kitaip nei įprasta – pasakiau, kad pasitikiu tavimi ir padaryk fair pasiūlymą. Kitą dieną buvau įkopijuotas į laišką buhalterei, kuriame sužinojau, kad gavau 15% atlyginimo pakėlimą.

Atidaviau viską į darbdavio rankas, nes gerbiu jį ir nebuvau tikras, kokios yra pasiūlymo ribos. Paslapčia tikėjausi vėl 30% papildomai, tad pasiūlymu likau kiek nusivylęs, tačiau išmokau, kad tartis reikia iškart.

Rezultatai kalba patys

Keliskart nesusitariau dėl naujo atlyginimo ir beveik du metus dirbau už tą pačią fiksuotą dalį. Per premijas pavyko užsidirbti gerokai daugiau nei įprastai, tad dėl to sukti galvos neteko. Kai premijų dalies nebeliko, du kartus nesėkmingai tariausi dėl atlyginimo ir sužinojau, kad mano darbo rezultatai yra ne tokie geri kaip anksčiau.

Skaičiai nemeluoja, tad sudalyvavau keliuose mokymuose ir įgijau daugiau žinių. Dėka platesnio žinių pagrindo geriau žinau kaip elgtis pardavinėjant ir galiu patarti kitiems kolegoms, jei yra poreikis. Įmonės rezultatai geri ir nuo praeito atlyginimo pakėlimo apyvarta išaugo keliskart. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau vėl tarsimės dėl atlyginimo ir rengiau argumentus, susijusius su rezultatais: keliskart išaugusi apyvarta, konkretūs pavyzdžiai kaip uždirbu pinigus ir, kad man būna liūdna, kai vienas mano darbo diena kartais įmonei atneša keliskart didesnes pajamas nei mano mėnesio alga.

Kai darbdavys paklausė kiek noriu gauti, pasakiau, kad noriu susieti su darbo rezultatais. Kažkur skaičiau, kad nereikia duoti pirmo numerio derybose, tačiau, manau, kad būtų buvę verta šauti savo daugiau mažiau realistišką svajonę. Gavau trečdalio extra padidinimo pasiūlymą, apsidžiaugiau ir, nors skaičius buvo šalia mano svajonės, sutikau su pasiūlymu iškart. Daugiau užsidirbsiu ateityje, dabar jau ir taip uždirbu keliskart daugiau nei prieš kelis metus. Never enough. 🙂

Kada vėl?

Nesvarbu sėkmingas mėginimas susitarti ar ne, visada tariuosi kada vėl kalbėsime dėl atlygio. Tai nustato aiškias ribas tiek man, tiek darbdaviui ir gavus tikslų atsakymą lengva prieiti prie temos, sakant, kad tarėmės šį balandį susitarti dėl naujo atlygio.

Dažnam versle yra rezultatų variacija ir kai kurie mėnesiai nebūna sėkmingi. Tokiu atveju geriau išlaukti pakilimo savaitės ir mėnesio ir tartis, kai visiems geresnė nuotaika. Kai dėl atlyginimo pakėlimo susitarti nepavyko neblizgėjo arba mano asmeniniai arba įmonės rezultatai, arba buvo daug nežinomybės. Galbūt sutapimas ir tokį atsakymą pritempiau, kad jame būtų daugiau logikos. 🙂

Wolt’ų pensijos

Pabaigai norėčiau pasidalinti savo nuomone apie šiandien pamatytą plakatą Vinco Kudirkos aikštėje apie tai, kad maisto pristatinėtojai neužsidirba sau pensijos. Nesu tikras, kaip skaičiuojama SoDra pensija už individualios veiklos pajamas, berods kaupiasi taškai kaip ir gaunant DU. Bet kokiu atveju, manau, kad yra naivu tikėtis, kad pensijas vien SoDra pensija bus pakankama pragyventi senoje visuomenėje. Manau, kad pensija yra scam’as ir atgyvena, kuri suteikia iliuziją, kad valstybė turi pilnai išlaikyti savo piliečius, nors tokios galimybės neturi.

Anyway, kaip dėl atlygio tariatės Jūs?

Patiko postas? Daugiau niekur kitur neskelbtų straipsnių gali rasti čia. Prisidėk €2 ar kita suma prie turinio apie asmeninius finansus Lietuvoje.

3 thoughts on “Kaip derėtis dėl atlyginimo?

  1. Kai derėjausi dėl algos pakėlimo, buvo keli pokalbiai ir long story short- nenorėjo kelt algos, nes viso skyriaus rezultatai buvo nepatenkinami, o į asmeniškai pasiektus rezultatus nebuvo atsižvelgta. Tuo metu dirbau vadovo padėjėja ir galutinis argumentas, po kurio man pakėlė algą buvo, kad jeigu aš išeisiu ( o aš buvau pasakius, jog nepakėlus algos pradėsiu ieškotis kito darbo), vadovui reikės kitą žmogų vėl bent metus laiko mokyti ir jis negalės, tai ką mane jau yra apmokęs. Algą pakėlė tiek kiek prašiau (apie 25 proc.), tačiau po kelių mėn iš darbo vis tiek išėjau, nes visas procesas (čia kokie 5 pokalbiai iš viso) dėl algos kėlimo buvo labai nemalonus ir buvo labiau atsižvelgiama į skyriaus rezultatus, o ne asmeninius.

  2. Aš galiu papasakoti ne tokią gražią istoriją apie derybas. Dirbau gamybinėje įmonėje, ale aukštosios technologijos, pagal kai kuriuos milijardinių kompanijų atstovus dalykų padarom dalykų geriausiai pasaulyje(kas beja yra tikra tiesa). Sistema buvo tokia kad paprastiems gamybos darbuotojams buvo pamaininis darbas visiems kitiems normalus grafikas. mano pozicija buvo tokia, kad reikėdavo dažnai prižiūrėti procesus, su konkrečia specifine įranga, dirbau nuo pradžių kai įsigijo įmonė, geriausiai išmaniau procesą. Kaip minėjau gamyba vykdavo dviem pamainom, mano darbas viena pamaina, tipo laisvas grafikas, kada noriu ateinu į darbą kada noriu išeinu, bet vis tiek gaudavosi, kad dirbu kasdien daugiau nei priklauso, dar dažnai savaitgaliais reikia prisijungti, sužiūrėti viską, arba anksti ryte, ar vėlai vakare, daugiau nėra turinčių kompetenciją žmonių, kaip žinia gamyboj visokių nesklandumų būna, tai tekdavo dažnai vėliau miegoti nueiti, ar labai anksti keltis, nuolat skambinėja su klausimais. Oficialiai viršvalandžių nebuvo, ir darbo iš namų neskaitydavo, kaip normalaus darbo. Tipo sėdi namie tai gali prisijungt prie kompo, nieko čia tokio. Ar bare per telefoną prisijungt ir sužiūrėti viską. Ne ofise ar ne labėj tai reiškia nedirbi nesvarbu, kad su savo asmeniniu kompu prisijungęs prie įrangos. Ir panašu, kad vadovai patys tuo buvo patikėję.
    Kai kalba eidavo apie atlyginimus tai tipo įmonei sunki finansinė padėtis, kad ir taip gaunu daugiau nei kiti panašiose pozicijose esantys specialistai, kad pats pasirenku dirbti tiek kiek dirbu, kad laisvas grafikas, nors realiai esu pririštas prie įrangos ir gamybos. kad viršvalandžiai jau įskaičiuoti į fiksuotą atlyginimą.(atlyginimas tikrai nedidelis biški daugiau nei vidutinis VDU Lietuvoje) Tai kai išsiprašiau, kad bent už kai kuriuos viršvalandžius išmokėtų, ten per Kalėdas ar tai Kūčias reikėjo pasijunginėti, vieną mėnesį išmokėjo vėliau pasiūlė pasirašyti bendrą skyrybų susitarimą 🙂
    Bent maksimalią išeitinę išsiderėjau. Dar įdomus cirkas buvo, kai pasakiau jog nesuprantu kodėl atleidžia ir prašiau paaiškinti, labai sunkiai sekėsi vadovui sukurti priežastį 😀 matyt nenorėjo pasakyti, kad per brangu ar toksinis kolektyvo narys pasidariau. Ir exit pokalbis buvo linksmas su HR specialiste, labai jau daug ji dūsavo. Supratau viską iš jų pusės, bet labai nemaloni ta visa vaidyba, kai tikrus dalykus bijo pasakyti, viskas apvilkta modernia vadyba, gražiais žodžiais.
    Man patinka stebėti žmones, kas kaip elgiasi skirtingose situacijose, kaip jaučiasi, kaip mąsto, šiek tiek įdomi žmogiškųjų išteklių tema, komandos formavimas vadyba, tai reflektuojant situacijas labai matėsi, kaip bandomi pritaikyti teoriniai šablonai, ne visada įsigilinus į situaciją. Todėl ir pokalbis su HR vadove buvo įdomus.

    O reziumė toks, kad yra nemažai protingų jaunų ką tik baigusių universitetus ar dar tebestudijuojančių žmonių, kurie dar neturi sukūrę šeimų ir turi daug laisvo laiko. Priedo su maža saviverte. Jie įsisuka į darbus tokiose įmonėse ir dirba, daug ir sunkiai. Bijo reikalauti didesnio atlyginimo, susitaiko su nesąmoningomis darbo sąlygomis, nes mano, kad dar nėra geri specialistai (jų tėvai, dažnai, irgi sunkiai dirba samdomus darbus). Tiki pažadais ir paistalais, nes neturi gyvenimiškos patirties. Ir dirba už mažesnę kainą, nei iš tikro verti. Ir ilgai galvoja, kad tai normalu. Kai žmogus užauga, ir pagauna kas čia vyksta, su juo atsisveikinama. Į vietą naujas naivus jaunuolis paimamas, užliūliuojamas gražiomis kalbomis.
    Čia nekalbu apie vis dažnėjantį atvejį, kai jaunuoliai nieko nemokėdami pervertina save.
    Taip ir laikosi tie maži atlyginimai Lietuvoje nes, labai daug gerų žmonių su maža saviverte. Nežinau čia švietimo spragos, ar tiesiog visuomenė tokia, dėl pastarųjų šimtmečių istorijos.

    Tai tokios įmonės eina ant tokio modelio, kad pasisamdo jaunuolį per metus jis išmoksta specifiką, ir nuvaro jį, kol žmogus perdega, trūksta kantrybė ir išeina. Arba kaip mano atveju nebesusitariam, aš ir perdegęs, ir pinigų noriu ir nebetinku su savo požiūriu prie komandos. Toksinis žmogus pasidarau, nes ir jaunimui bandau akis atverti 🙂 man patiko darbas tai neišėjau, tiesiog savo sąlygas pastačiau, kai kuriuose dalykuose užbrėžiau ribas.
    Susivokimui ir apsisprendimui labai padėjo mindfulness kursai, viena geriausių investicijų, tikrai negaila tų 200€. Dabar gal jau ir labai išpopuliarėjusi ir nuvalkiota tema tas mindfulnessas, bet Manau, kad mindfulness gali labai gerai padėti FIRE siekiančiam žmogui.

    Tokia įmonių strategija turi ir pliusų, dirbdamas gali greitai patobulėti iki tam tikro lygio, bet ji paremta melu ir žmonių apgaudinėjimu, bei išnaudojimu.

    Dabartiniam darbe, gerai pasakė: “darbuotojai kurie blogi įmonei X labai geri pas mums” :D. Iš X įmonės aš ne vienas.
    Bet čia irgi yra problemų su derybomis dėl atlyginimų, man dar bandomasis, nors su patirtimi esu, bet labai jau spardėsi vadovas, kai prašiau trumpinti bandomąjį, tai nusileidau. Sužinojau, kad aš iškarto gaunu daugiau, nei kolega jau pusantrų metų dirbantis (bet kiek žinau daug kur naudojama praktika), ir visi sako kad labai sunku derėtis su vadovu dėl priedų ir algos kėlimo, ypač mūsų skyriui. Na netrukus pamatysim, teks išbandyt savo kailiu galbūt pasidalinsiu kaip sekėsi:) pagal komandos pasakojimus atrodo, kad bus nelengva, ir kaip tu rašei, kad nepalankus metas derėtis, kai įmonei nesėkmingas mėnuo o šis mėnuo mūsų komandai žiaurus, keli force majeure įvyko praktiškai viskas stovi :\
    O komanda žiauriai apleista. Su vadovu kalbėjausi tik per darbo pokalbį, prieš 2mėn. Klesti mobingas, visi skyriai susiėdę, bet čia kita tema.

    1. Hi, Patrik,

      ačiū už komentarą.

      Dėl bandomojo laikotarpio atlyginimo manau, kad verta tartis dėl X atlyginimo, o jam pasibaigus, jei rezultatai tenkins abi puses dėl X + Y%. Darbdavys turėtų žiūrėti lanksčiau į tokią situaciją, nes jei netiks darbuotojas – nebūtina pratęsti sutarties, jei rezultatai tenkins sprendimas atsideda į vėlesnį laikotarpį ir su juo bus lengviau susigyventi. 🙂

Leave a Reply