Lietuviško ofiso planktonas. Pirmas darbas.

Categories Lietuviško ofiso planktonas
Lietuviško ofiso planktonas

Visi įvykiai ir personažai yra išgalvoti. Bet koks atitikimas su realiu gyvenimu yra atsitiktinumas.

-Ar esi pasiruošęs dirbti viršvalandžius?

-Dirbsiu tiek kiek reikės, svarbiausia, kad viršvalandžiai būtų apmokami. Noriu išmokti naujų dalykų, suprasti kaip veikia verslas iš vidaus ir padėti YE audito kompanijai augti – atsakė Ugnius.

Susipažinkite – prieš Jus sėdi Ugnius. Jis ieško pirmo darbo. Rožiniais akiniais pasidabinęs jaunuolis savaitę šventė bakalauro disertacijos apie renginių vedėjų karjeros kelius įteikimą Edinburgo baruose. Tačiau realybė pradėjo viską statyti į savo vietas: vasara numatyta Work & Travel darbui Amerikos miškuose, o po to renginių vedėjo svajonės siekis Lietuvoje. Tačiau €300 per mėnesį pajamos šešis iš dvylikos metų mėnesių nėra tai, apie ką Ugnius svajoja ir dėl ko praleido keturis metus antrarūšiame Edinburgo Napier universitete.

Tačiau į pagalbą atėjo programa „Ofiso planktonas Lietuvoje“, siūlanti stažuotes Lietuvoje veikiančiose korporacijose. Ugnius užpildė paraiškas į visas siūlomas apmokamas stažuotes Lietuvoje, nepriklausomai nuo miesto. „Jei dirbsiu logistikos įmonėje Panevėžyje – koks skirtumas, svarbu gausiu atlyginimą ir galėsiu vesti renginius“ – galvojo jaunuolis.

Tačiau kvietimas į darbo pokalbį atėjo tik vienas. Testą atlikti pasiūlė YE. Po atlikto testo laukė darbo pokalbis, kuriame susišukavęs ir kostiumuotas šiuo metu ir sėdi Ugnius.

-Ar žinai kas yra debitas ir kreditas? – paklausė akiniuotas Tomas Kepenius.

-Taip, žinau, iš bendro išsilavinimo. Čia, kaip banko sąskaitos išraše vykdomos operacijos, vienos yra debite, kitos kredite. – užtikrintai atsakė Ugnius.

Iš tikrųjų šio koncepto Ugnius nesuprato iki darbo YE pabaigos. Tačiau Kepenius daugiau nebekamantinėjo, nes jau spaudė laikas grįžti į savo darbo vietą su vaizdu į Karoliniškių draustinį.

Kepenius padėkojo už pokalbį ir Ugnius patraukė į Europos prekybcentrį užkąsti.

-Gaidys toj Lietuvoj? – paklausė atsitiktinis žmogus prisėdęs šalia ant prekybcentrio suoliuko.

-Manau, kad šalis greitai stojasi ant kojų. Turbūt gavau darbą audite ir grįšiu į Lietuvą dirbti.

-Kiek moka?

-Tarėmės dėl €750 ant popieriaus.

-Kaip gyvent iš tiek? Stroikėj nuo pusantro į rankas duoda.

-Nežinau, man ir tiek neblogai, dar stipendiją gausiu.

-Varyk iš tos Lietuvos.

Po 9 mėnesių.

Visi YE kalbėjo apie sezoną. Tačiau pradėjus dirbti rugsėjį nebūdavo ką veikti ir visą darbo laiką vyresni kolegos liepdavo deklaruoti kaip mokymus.

Nuobodžiaudamas vis tikrinau savo FinBee sąskaitą. Viena kolegė tai pastebėjo ir paklausė kokios palūkanos ir kiek suinvestavau? Pasakiau, kad dabar mano palūkanų vidurkis yra 33%, tačiau vis mažėja. Jau turiu €2.000 portfelį ir man tai atrodo visai nemaži pinigai. Pasiekus €30.000 per metus su tokiomis palūkanomis jau galima ir nebedirbti visai.

Per kalėdinį vakarėlį YE partneris užkalbino ir šnekėjome apie renginių vedimą ir kaip svarbu išbūti YE bent tris metus ir tuomet galėsiu dirbti bet kur už labai gerus pinigus.

O Naujųjų išvakares sutikau Kriukenavos fabrike, skaičiuodamas ar kiaulių pusių kiekis fabrike atitinka kiaulių pusių kiekį mano Lenovo kompiuterio Excelyje. Džiaugiuosi, kad kelionėje man kompaniją palaikė geriausias draugas Evaldas. Kol tikrinau ar fabrike yra 31 buliaus skerdena, jis kelias valandas manęs laukė mašinoje. Baigus aritmetinius veiksmus grįžome į Vilnių ir  šovėme alaus kamštį vidurnaktį stovėdami ant Swedbank medinės terasos. Ateitis – šviesi.

Po 10.5 mėnesių

Penktadienis. Gavau užduotį sutikrinti ar Ugniagesių Banko blogų hipotekinių paskolų užstatyto turto vertinimuose esančios sumos sutampa su tuo, kokie skaičiai banko sistemoje.

Pirmąkart matau NT vertinimą. Jame šimtas lapų, daug teksto ir nežinau, kur rasti kainą. O dar šiandien turiu sutikrinti keliasdešimt objektų. Aš galiu.

Praleidau kelias valandas betikrindamas vertes ir man dar liko 70% NT vertinimų. Dabar yra 17.00. FUCK THIS SHIT. Pabaigs kiti kolegos arba pats pirmadienį.

Pirmadienį ryte el. pašte radau Kepeniaus pakvietimą į susitikimą. Turbūt vienintelį kartą su juo kalbėjome per darbo pokalbį. Jis mano performance manager‘is ir karts nuo karto turėtų suteikti grįžtamojo ryšio, tačiau iki šiol tam laiko nesuradome. Susitikimo metu supratau, kad padariau klaidą – darbą turėjau baigti penktadienį, o dėl to, kad penktadienį pasišalinau 17.00 darbą turėjo už mane padaryti kiti kolegos ir tai yra blogai. Atsiprašiau ir pažadėjau, kad nepasikartos.

Pajuokavau, kad džiaugiuosi, kad mano sutartis sudaryta kaip stažuotojo ir man nėra skirtas bandomasis laikotarpis. Kepenius nusistebėjo dėl šios situacijos.

Rasa nebuvo stažuotoja,  ji buvo asistentė ir pradėjome darbą tą pačią dieną. Ji savo bakalaurinį darbą parašė apie YE korporaciją ir jos kultūrą. Po kelių dienų nuo mano pokalbio su Kepeniumi dienos jai pasibaigė bandomasis laikotarpis ir su ja vienintele iš visų mūsų nebuvo pratęsta sutartis po bandomojo laikotarpio. Įtariu, kad mano stažuotojo sutartis išgelbėjo mano darbo vietą.

Po 11 mėnesių.

Ant mano stalo sienelės prikabinti 15 lipukų su nebaigtomis užduotimis, kurių senior asistentams reikia jau dabar. Mano stalčiuje dar guli šūdais aptaškytas lapas, kuriame yra kažkokių didelių kiaulidžių Radviliškyje inventorizacijos lapas ir jo neišmetu, tol, kol neišsiaiškinu, dėl ko trūksta trijų diurokų veislės veršelių. Du mačiau kritusius kiaulidėse ir prie jų padėjau minusą, bet dėl vieno trūkstammo nesueina Excel skaičiavimai ir negaliu baigti inventorizacijos darbų, o laikas spaudžia. Pasistengsiu pabaigti artimiausią šeštadienį.

Šeštadienis ofise – mano mėgstamiausia diena. Tuomet neprivalu vilktis kostiumo, galiu ateiti su treningu ir žaidžiame stalo futbolą kiek norime su kolegomis, su kuriais startavome YE tą pačią rugsėjo 1 – ąją.

Turiu padirbėti kelis metus ir tuomet išeisiu ten, kur noriu. Arba ten, kur moka daugiau pinigų.

Po 12 mėnesių.

Sekmadienis. Ne, pirmadienis 03.00. Ofise dar sėdi managerė (ne menedžerė ar vadybininkė – managerė) Daiva. Daiva YE turbūt apie dešimtmetį, jai kokie 40 metų. Jos vyras – pilotas. Įdomu – ar jie susimato tik per šventes?

Ofise sėdėm dviese. Ką mes čia veikiam trečią ryto? Man reikia pasibaigti užsivilkusį projektą, kurio deadline už šešių valandų. Ar Daivos pavyzdys – mano siekiamybė po kelių metų? Ar tikrai už kelių metų viskas palengvės? Na, turiu padaryti šį darbą iki galo ir nenuvilti kolegų.

Devintą ryto po kelių valandų miego atėjau į projekto aptarimą. Ryte paaiškėjo, kad aptarimas nukeltas į trečiadienį ir mano naktinio darbo nereikia. Eikit nachui.

Tą patį rytą pajaučiau keistą širdies ritmą. Kažkaip kratosi. Reikia įkvėpti oro giliau. Tikiuosi ne vėžys.

Praeitą savaitę jau trys kolegos pateikė pareiškimus išeiti iš darbo. Bet aš stipresnis, turiu atbūti tuos kelis metus, sunki pradžia atskiria silpnus nuo stiprių. Popiet keliauju į Arena Cinemas tikrinti ar kasos čekių suma atitinka buhalterinius duomenis.

Penktadienis

Vakare turiu renginį, į kurį turiu išvažiuoti apie 13.00. Ryte išvažiuojame B2A taksi pas klientą, nes kam eiti 10 minučių, jei įmonė apmoka kelionę. Taksi atvažiuoja už 15 minučių.

Šįryt mano užduotis tikrinti valstybinę įmonę, esančią dangoraižyje. Turime įsitikinti, kad nei vienas mokesčių mokėtojų centas nebuvo panaudotas netinkamai. Mano užduotis – sutikrinti ar pastarųjų metų algos darbuotojams sutampa su jų sutartimis ir algalapiais. Jau turiu kelis favoritus – Jonas Blyksnis ir Birutė Kazlauskienė – jie išėjo tėvystės/motinystės atostogų ir jų skaičiai išsikraipę ir reikia rasti būdą kaip padaryti, kad skaičiai sueitų. Taip pat administratorei Justei Jablonskaitei du mėnesius mokėjo 15% priedą prie algos, nes ji pavadavo sergančią valytoją. Good for you.

Jau pietūs ir matau, kad darbų nespėsiu ir sėdėti teks bent iki 15.00. Niekaip nespėsiu į renginį, į kurį turiu išvažiuoti už valandos. Informuoju apie tai savo projekto vadovę ir ji sako, kad dirbti reikės tol, baigsime darbus.

Ką daryti? Vasarą nusimato atostogos, reikia padirbėti dar kelis mėnesius. Man dar moka Erasmus stipendiją, nes darbą įsiforminau kaip stažuotę. Kadangi stažuotė kitoje šalyje nei studijavau, dėka to uždirbu daugiau nei vyresni kolegos. Jei noriu išlaikyti tokį gerą gyvenimą, turiu padirbėti. Ugniau, turi pasistengti.

Bet dėl renginio jau esu susitaręs ir jo praleisti negaliu. Man už jį sumokės €30, tai panašiai, kiek aš uždirbu per visa dieną. Gal galėčiau vesti tik renginius?

Vasarai jau anksčiau susiradau darbą per Work & Travel ir ketinau savo audito atostogas išnaudoti darbui kitoje aplinkoje. Iki darbo pradžios Amerikoje liko du mėnesiai. Gal kaip nors išgyvensiu iš turimų santaupų ir renginių vedimo?

Atsidariau Skype for Business ir parašiau HR vadovei Birutei, kad išeinu iš darbo, ką daryti? Buvau informuotas, kad reikia parašyti prašymą atleisti iš darbo. Pasigooglinau formą ir neužilgo prašymą išsiunčiau. Apėmė palengvėjimas. Savaitgaliais nebereikės naktinėti, galėsiu sportuoti, gal ir širdies ritmas susitvarkys. Vakare pravesiu renginį, per kitas dvi savaites liks nuklijuoti lipukus nuo stalo sienelės ir turėsiu pora mėnesių atostogų.

Kolegos mūsų išeinantį ketvertą kasdien lydėjo piktais žvilgsniais, nes suprato, kad mūsų darbai pereis jiems. Stalo fulės, anyone?

Vasara

Vasarą dirbdamas Work & Travel netikrinau Facebook. Baigęs darbus tarp žinučių radau buvusio YE kolegos, išėjusio tą pačią savaitę, pasidalinimą apie darbo vietą lietuviškame startuolyje. Startuolis ieško finansų analitiko ir skelbimas buvo įdėtas prieš du mėnesius. Šansai nėra dideli – tačiau kodėl nepabandžius?

Gavau skambutį jau kitą dieną ir gavau kvietimą išgerti kavos. Atvykau į buvusioje parapijoje įsteigtą ofisą ir laukiau direktoriaus prie didelių vartų. Nesulaukiau kelias minutes ir paskambinau direktoriui telefonu.

-(Tyla). Andrius.

-Sveiki, čia Ugnius, aš jau vietoje.

-Palauk kelias minutes, ateinu.

Su Andriumi nuėjome į šalimais esančia inCafe ir mūsų pokalbis sukosi su darbu visiškai nesusijusiomis temomis: pavyzdžiui, kodėl nusipirkau Šiaulių Banko akcijų. Pirkau jų, nes kaina kilo, tačiau pasakiau, kad bankas įvertintas per pigiai dėl jų finansinių rodiklių.

Pokalbis pakrypo kiek netikėta linkme. Andrius man nepasiūlė tapti finansų analitiku, nes turbūt suprato, kad YE aš skaičiavau kiaules. Andrius manęs paklausė ar noriu dirbti su pardavimais?

Ką aš išmanau apie pardavimus? Turbūt tiek pat, kiek ir apie finansų analitiką. Pasakiau, kad galėčiau dirbti ir tą ir tą. Man tiesiog reikia pinigų, o vasarą galbūt vėl keliausiu į Ameriką.

Tą patį vakarą nuvykau į HR biurą Technopolyje, papasakojau kaip aš galiu daryti viską – tiek analizuoti, tiek pardavinėti telefonu ir gyvai, o jei kažko nemokėsiu – išmoksiu. Išsprendžiau IQ testą ir kūrybines užduotis, kur reikėjo per dešimt minučių pagal paveiksliuką parašyti istoriją ir nuėjau ilsėtis.

Kitą dieną sekė pokalbis su Andriumi ir įmonės savininku. Pokalbio metu kalbėjomės atsitinkinėmis temomis, pavyzdžiui, apie krepšinį ir gavau klausimą ar noriu dirbti pardavėju?

-Taip, noriu, tik turiu pasiūlymą iš kitos įmonės, kuris 10% didesnis. Labiau noriu dirbti Jums, jei prilyginsite atlyginimą, ateisiu pas Jus.

Tai buvo blefas, nes rinkausi tarp šio pasiūlymo ir darbo užmiesčio turtingų dėdžių klube daiktų nešiotoju/asistentu. Tačiau pirmąkart šiame startuolyje kažką pardaviau – save.

Už savaitės

Pirmą dieną darbe pradėjau su nauju MacBook‘u. Nesu naudojęsis Mac ir, suvedęs naują slaptažodį, jį sugebėjau pamiršti. Niekaip negalėjau jo prisiminti, tačiau pasigooglinau kaip nustatyti jį iš naujo. Ką aš galiu pardavinėti, jei nesugebu net kompo įsijungti?

Su Andriumi vienąkart pakalbėjome telefonu pagal sutartą šabloną ir gavau padrąsinimą, kad po šimto skambučių kalbėsiu kaip profesionalas. Puiku. Galbūt čia manęs laukia ta šviesi ateitis?

Kolektyvas įmonėje buvo kitoks nei YE. Administratorė Rūta klausė roko muzikos ir laisvu po darbo metu Facebooke dalinosi savo satanistinėmis erotinėmis nuotraukomis, o analitikas Vainius buvo toks pats žalias bičas kaip ir aš. Andrius ofise pasirodydavo keliskart per mėnesį, turbūt patikrinti ar nėra prirašinėta šešetų ant ofiso sienų.

Po mėnesio

Dirbome buvusios parapijos rūsyje, Rūta turbūt neapsikentė vietos sakralumo ir išėjo iš darbo po kelių savaičių nuo mano prisijungimo. Naujos kolegės paieška neužtruko – Andrius mums parodė merginos, esančios CV, nuotrauką, o mes su Vainiumi pritarėme. Jau po kelių dienų turėjome naują administratorę. Pasijaučiau įtrauktas į įmonės veiklą ir pasiruošęs šį startuolį, kartu su savimi, ištraukti iš rūsio tamsos į šviesų rytojų.

Patiko postas? Daugiau niekur kitur neskelbtų straipsnių gali rasti čia. Prisidėk €2 ar kita suma prie turinio apie asmeninius finansus Lietuvoje.

6 thoughts on “Lietuviško ofiso planktonas. Pirmas darbas.

  1. tokios ir panašios istorijos, nors ir išgalvotos skaitosi lengvai kaip kokie veiksmo romanai 👍🤣 lauksim daugiau istorijų

  2. Susiskaitė puikiai. Bet WOW koks šuolis nuo dominuojančio turinio 😀
    Ar pagrindinio veikėjo prototipas yra tas, apie kurį mes galvojam??

    1. VD,

      džiaugiuosi, kad patiko. 🙂 Kartais pribundi ryti ir kūrybinė energija kitaip susidėliojusi. 😀

      Nežinau apie kurį veikėjo prototipą galvojate. 🙂

  3. Labai įdomiai susiskaitė, daugiau tokių gyvenimiškų istorijų iš darbinės karjeros! Skaitydamas apsidžiaugiau, kad kažkada atsitiktinai nepriėmiau PWC stažuotės pasiūlymo, nes turbūt būtų buvusi tokia pati vergovė už juokingą atlyginimą.

Leave a Reply