Dėka finansiškai sėkmingų metų akcijomis sukaupiau gana ženklią sumą ir visas jas pardavęs jau dabar galėčiau grąžinti vieno iš butų paskolą. Ar verta?
Jei trumpai, ne. 🙂 Grąžinus €32.000 paskolą vienu ypu, per mėnesį atlaisvinčiau €175 srautą. Tai prilygsta €2.100 srautui per metus, kurį galėčiau nukreipti į investicijas. Tai turbūt vienintelis teigiamas tokio sprendimo dalykas. 🙂
Tą pačią €32.000 investavus į 7% per metus generuojančias akcijas uždirbčiau €2.240, t.y. €140 daugiau per metus nei paskolą grąžinus anksčiau. Tačiau reikėtų atkripti dėmesį, kad Iš €170 įmokos tik €66 yra palūkanos, tad reikėtų lyginti €2.240 teorinį uždarbį su €792 (12 x €66) sutaupymu. Kasmet mokamos palūkanos vis mažės, tad ir sutaupyta palūkanų suma vis mažės, o dėl sudėtinių palūkanų nukreiptas uždarbis iš akcijų vis didės.
Matematika nėra stiprioji mano dalis. 🙂 Pagal mano skaičiavimus, priklausomai nuo investicijų grąžos, susidaro keliasdešimt tūkstančių eurų skirtumas.
| Balansas (€) po 19 metų | Balansas (€) po 19 metų | Skirtumas | |
| 7% grąža | 83477 | 120526 | 37049 |
| 10% grąža | 119288 | 212270 | 92982 |
Grąžink, kol pigu?
Interneto diskusijose skaitęs, kad palanku grąžinti paskolą, kol palūkanos yra mažos, t.y. šiuo metu. Manau, kad tai yra neteisinga ir kvaila. Kam skubėti grąžinti paskolą, kurios palūkanos yra mažesnės, nei nuvertėja pinigai? Paskolą svarstyčiau grąžinti anksčiau laiko esant atvirkščiai situacijai – kai palūkanos už ją viršija ilgalaikę akcijų ar kitų investicijų grąžą.
Bankai investicijoms į akcijas ar paskolas neskolina. Renkuosi skolintis investicijoms netiesiogiai – neketinu grąžinti paskolos anksčiau laiko ir visus laisvus pinigus kreipsiu į naujas investicijas. O praėjus 20 ar 30 metų paskolos įmokoms dėl infliacijos turbūt ir nepastebėsiu, kad bankui mokėti kas mėnesį jau nebereikia. 🙂
Kaip elgiatės Jūs?
Tas pats. Tik lyginti reikia paprasčiau. Būsto paskoloa 1,65% palūkanos, dividendų grąža ~3%. Capital gain neskaičiuok, jo kai labiausiai reikės, kaip taisyklė, nebeliks 🙂
Dar vienas argumentas truputėli soft, bet jei kažkas blogo nutiktų, visada gali akcijas parduot, o bankas tau atgal anksčiau laiko gražintos dalies tikrai neatskolins jei bus blogai. 1 cash + 2 debt yra geriau nei 1 debt 😉
Aš gražinčiau, nes man tiesiog nepatinka turėti įsipareigojimų
Piotr,
ačiū už komentarą.
Manau, kad tai sovietinis palikimas, kad bet kokia skola – bloga. Jei nieko nedarant pinigai nuvertėja daugiau, nei reikia grąžinti, kam skubėti?
Nes jūs mąstote kaip FIRE dalyvis, o aš kaip elinis investuotojas. Aš nei milijono noriu sukaupti, nei išeiti į pensiją būdamas 40. Neskaičiuoju ir niekad nebandau išspausti maximumo iš kiekvieno cento ar sutaupyto euro. Kas mėnesį tiesiog įmetu į ETF bei P2P ir nesuku galvos, netikrinu nei antrinės rinkos, nei skaitau kažką apie naujienas akcijų rinkose, taipogi vadovaujuosiu principu, jog geriausia investicija – NT. Rezultatas? Mano atveju išmokėjus vieną paskolą aš turėčiau mažiau galvos skausmo ir užsitikrinčiau saugumą, jos tas turtas yra mano ir niekieno kito 🙂
Parduoti investicijas, kad padengti paskola nelogiska.
Savo situacijoje investuoju i akcijas vienoda suma kiekviena menesi, dividentus reinvestuoju. Jeigu kas susitaupo, gaunu netiketu pinigu, jais ismoku kiek papildomai busto paskolos (busto paskola netradiciskai su linijiniu ismokejimu). Tokiu budu is esmes investuoju i obligacijas.
Kadangi teko nukenteti finansiskai del nepavykusiu santykiu, tai ir paskola tikiuosi issimoketi iki sekanciu vestuviu, kad nekiltu klausimu del bendrai uzgyvento turto ir sumazinti risk of ruin (bet cia asmenine preferencija)
Taip pat grazinus paskola, lengviau ir ramiau galima imti kita- ar investicijoms, ar pasigerinti gyvenimo kokybe.
Juliau,
ačiū už komentarą.
Jei pagrindinė priežastis – nepavykusios vedybos, galbūt verta pagalvoti apie ikivedybinę sutartį?
Vedybinė sutartis bus būtina, tačiau tai nėra vienintelė priežastis.
Šiuo metu gyvename 0 palūkanų laiku. Kadangi pradėjo kilti infliacija, tikėtina ECB padidins palūkanas. Ir tikėjimasis mokėti paskolą, kai palūkanos išaugs ir viskas bus jėga, gali būti labai optimistiškas.
Kylant palūkanoms, daugiau pinigų išleidi aptarnauti paskolas. Kas blogiausia, kad ne tu vienas, o visi- verslai, valstybė, gal net bobutė, kuri perka agurkus iš tavęs. Kai visiems blogai, visi išsipardavinėja, viskas pinga. Verslai atsikrato darbuotojų kurie šiuo metu nėra būtini, arba nebemoka priedų. Valstybė pradeda taupyt. Gauni mažiau lėšų, priedo patiri daugiau išlaidų.
Kadangi į akcijas (tikėtina netolimoje ateityje ir obligacijas) noriu investuoti tą pačia sumą (per metus pakeliant 5%), ir nenoriu bloginti savo gyvenimo kokybės, tai šiuo metu atliekančius pinigus numetu į pagreitintą paskolos aptarnavimą. Šiuo tikslu ir ėmiau linijines palūkanas.
Mąstau lygiai taip pat. Pigios paskolos nėra ko skubėt grąžinti, ypač jei proaktyviai rūpiniesi savais finansais. Manau kiti skuba grąžinti, nes tai jiems būdas „nepralošti” turimų pinigų, na ir fantazijos stoka ką veikti su turimais 20-30k turbūt.
Aš kažkaip turiu ir valią, ir discipliną, tai kol galiu generuoti didesnę grąžą nei sumoku už paskolą, kam skubėt? Kai paskolos palūkanos mažiau nei 2%, manau dar ilgai sugebėsiu įdarbinti pinigus geriau.
Vėliau, manau, įsijungia psichologija ir norėjimas būti debt-free. Tai portfeliui paaugus ir metams prabėgus, matau save sugrąžinant paskolą anksčiau laiko. Bet čia 10-15m down the line.
Na ir kitas scenarijus kada nors – grąžinti dabartinę su tikslu pasiimti dar didesnę su geresnėmis sąlygomis. 🙂
Man atrodo, kad kuo daugiau lėšų turi, tuo mažiau norisi grąžinti paskolą, nes jautiesi saugus ir gali uždirbti daugiau. 🙂
Sveiki,
Mano galva paskolos tikrai nera reikalo anksciau grazinti. Be visu jau paminetu „hard facts” siulau pagalvoti ir apie:
1. Bankai, dazniausiai, yra linke tartis jeigu iskyla sunkumai su paskolos aptarnavimu. Dazniausiai jeigu paskolos gavejas bendradarbiauja ir iesko sprendimu o ne kaip „isdurti” banka. Bankams periimti NT ir „defaultinti” klienta yra the least prefereable opition. Nes tai itakoja ju P/L, risk&equity costs, portfolio provisions, adjustments to customer score models, etc. Atsiprasau uz anglu kalba 🙂 Patikekit manim, esu dirbes su privaciais klientais, tai zinau is „vidaus”. Ka tai reiskia? Ogi tai kad esant laikiniems sunkumams, galima tartis su banku kad laikinai atidetu paskolos mokejimus tuo paciu islaikant tam tikra pinigu (ar investiciju) bufery einamiesiems poreikiams tenkinti. Jeigu paskola butu padenta pilnai, aisku banko cia nebelieka, bet jeigu tam panaudoji beveik visas santaupas, tai gali nekas likti einamiems poreikiams.
Bukim biedni, bet teisingi…zmogus nejauneja, todel gauti paskola ateity (jeigu atsiras poreikis kazka vel pirkti o is investiciju nebus sukaupta pakankamai lesu) bus zenkliai sunkiau. Kodel? Amziaus faktorius (paskola dazniausiai gauna iki kol sueis pensijinis amzius, todel trumpesnis paskolos laikotarpis= didesne menesio imoka= didesnis cash outflow), taip pat del trumpesnio paskolos laikotarpio tiketina kad ir paskolos suma bus mazesne (na cia dar aisku pajamu klausimas–> kuo vyresnis zmogus tuo tiketina daugiau uzdirbi, bet bendrai paemus, tai „this holds”), kuo vyresnis paskolos gavejas, tuo didesne tikimybe kad bankas prasys sveikatos& mirties draudimu (extra kastai)
Turbut visi skaiciuoja pries „lisdami bankui i kisene” 🙂 koks yra turto vertes is paskolos santykis. Aisku sis rodiklis keiciasi ir NT rinka juda i abi puses (plius ir minus), bet dabartine konservatyvi banku skolinimo politika skatina neuzsiskolinti, t.y. sandoryje dalyvauti daugiau nuosavu kapitalu. Ka tai reiskia? O gi tai kai visiskai kritiniu atveju, galima su banku susitarus parduoti NT ir padengti (dazniausiai pilnai ir dar lieka) paskola is lesu gautu is NT pardavimo, o tuo paciu islaikant savo esamus pinigus ar investicijas nepaliestus.
Tokia tai butu mano logika.
Happy for any comments 🙂