Grįžk į langelį GO ir pasiimk €2.000

Ne kartą darbe jaučiausi nelaimingas ir neturėjau kiaušinių kažką pakeisti – vienu metu kitur būčiau negavęs nieko geriau, kitais kartais tingėjau dirbti daugiau. Blogos emocijos su laiku išsisklaido, ateina dešimta mėnesio diena, įkrenta pavedimas, kuris sukelia dopamino bangą, nes galiu suinvestuoti pinigus ir prasideda kitos kortelės su užrašu „Grįžk į langelį GO” laukimas.

Rutina

Toks gyvenimas įtraukia į rutiną ir investuodamas tikiuosi iš šios rutinos pabėgti. Tačiau laikui bėgant imu suprasti, kad įveikus šį etapą – niekas nepasikeis.

Šiuo metu turiu tris darbus. Seniau kai atsibosdavo vienas, imdavausi kito, tačiau dabar nebeturiu jokios motyvacijos daryti nei vieną. Atrodo, kad bandau praplaukti pasroviui ir tapau šlanga.

Vienas iš mano FIRE tikslų buvo daryti tai, kas man teikia daugiausiai malonumo. Dabar bijau to, kad turint dar daugiau pinigų, nebeturėsiu motyvacijos imtis kokios nors veiklos apskritai.

Kita vertus, pagrindiniame darbe šiuo metu dirbu kiek daugiau nei įprastai ir galbūt tai pareikalauja daugiau energijos, kurios nebelieka kitoms veikloms.

Savaitgaliai

Pamenu, kai vaikystėje žiūrėdavau Garfildą ir jis sakydavo, kad nekenčia pirmadienių. Nesuprasdavau, ką jis turi omenyje.

Dabar jį suprantu šiek tiek geriau. Pastarąjį mėnesį vėl turiu laisvus savaitgalius dėl atlaisvėjusio grafiko ir tai yra geriausias mano laikas – kone kiekvienąkart važiuojame su šeima į gamtą, vaikštome pažintiniais keliais ir kepame šašlykus. Grįžtu prie savo kaimietiškų šaknų. 🙂 Regis nieko ypatingo, tačiau tokia veikla man teikia kone daugiausiai malonumo, nors vėlgi, grįžtant į vaikystę man vyresnių dėdžių pasakymai, kad buvo gamtoje savaitgalį atrodė kaip iššvaistytas laikas ir nuobodybė.

Pirmadienį grįžus į darbą dažnai jaučiuosi nelaimingas ir esu piktas. Ypatingai blogai jaučiuosi, jei turiu susitikimus su potencialiais klientais. Esu introvertas ir pokalbio vedimas man yra nemalonus. Esu įpratęs prie kelias minutes trunkančių pokalbių telefonu, tačiau pusvalandžio pokalbiai per Meets man teikia mažai malonumo.

Kita vertus, išėjimas iš komforto zonos gali būti naudingas, nes sužinau naujų dalykų ir užmezgu pažintis, kurios man ateityje gali būti naudingos kuriant savo verslą. Mano srities specialistų Lietuvoje nėra labai daug, tačiau aš esu dar žalias ir didelės vertės kolkas negebu kurti. Tačiau kelių metų bėgyje tikiuosi, kad galėsiu dirbti sau ir, galbūt, užteks padaryti vieną sandorį per metus, kad užsidirbčiau visų metų algą. Beveik kaip Marijono koncertai arenoje per Kalėdas. 🙂

Kodėl nieko nekeičiu?

Kartais pavydžiu sau pačiam prieš keletų metų, kai sugebėjau išeiti iš nepatinkančio darbo ir keliauti į kitą žemyną visai vasarai padirbėti darbą, kuris man patiko labiau.

Dabar jaučiuosi sėslus ir pripratęs pakentėti. Atrodo, kad esu pakankamai patogioje ofiso planktono padėtyje ir kitur dirbti nepereinu, net gavęs dvigubai didesnį uždarbio pasiūlymą, nes žinau, kad darbo pobūdis manęs visiškai netenkintų. Neseniai turėjau pasiūlymą pradėti didelį projektą su opcionais, kas buvo mano sena svajonė dabartiniame darbe, tačiau pasiūlymo nepriėmiau, nes nenoriu dirbti iki išnaktų ir daryti daugybę prezentacijų. Supratau, kad darbo rinka man teikia gerus pasiūlymus, bet aš joje nenoriu būti.

Neseniai svarsčiau galimybę pradėti Prius’ų nuomos verslą pavežėjams ir supratau, kad savo verslą pradėti tingiu, nes reikės pereiti šiek tiek biurokratinių kliūčių, vėliau atsiliepinėti telefonu rusakalbiams ir mašinų atsipirkimas per pora metų nėra toks patrauklus, kaip pasirodė iš pradžių. Mane išlepino pasyvios investicijos – investuoju ir apie savo investicijas daugiau mažiau pamirštu.

Traukiu kitą kortelę ir matau – grįžk į langelį GO ir pasiimk €2.000.