Pinigingi vargšai

Categories Taupymas
Pinigingi vargšai

Swedbank savo grupėje Facebook užvedė diskusiją, ką darytumėte, kad daugiau sutaupytumėte. Atsirado daug pasiūlymų kaip apriboti išlaidas ir sutaupyti. Tačiau kilo klausimas, kodėl taip nesielgiate dabar? Priežasčių ištaškyti pinigus ir senatvėje laukti cyber-valstiečių partijos €200 malonės atsirado ne viena.

Neperku, bet perku

„ir dabar neperkame to ko nereikia, bet perkame kas nėra būtina… pas mane spintoje yra kokie 4 patalynės komplektai ir neperseniausiai užsisakiau dar … tas pats galioja rūbams, namų interjero daiktams“

Šeštas patalynės komplektas pinigingo vargšo pateisinamas tuo, kad svarbi miego kokybė. No shit. Maximoj 20% akcija patalynei – jamam. Šone dėžė susidėti daiktams sandėliuke – vualia. 🙂

Visi turime savo fetishų pirkiniams. Aš perku atpigintą maistą Mindaugo Maximoj, nes mėgstu paragauti kažką naujo pigiai. Man tiesiog įdomu ir teikia džiaugsmą.


Jei žmogui teikia džiaugsmą patalynių kolekcionavimas – fair enough. Tačiau ar momentinis džiaugsmas nusipirkus naują daiktą nesibaigia po pirmos nakties (no pun intended)? Ar prasideda naktiniai košmarai, kurie laikinai aprimsta tik baltuose ir minkštuose pataliukuose?

“neįsivaizduoju kaip vaikas grįžta iš mokyklos su batais, tada vakare su tais pačiais batais išvažiuoja į sodą – palaksto po žemes, smėlius, rasotas pievas, pasikarsto po medžius ir kitą dieną eina su tais pačiais batais į mokyklą… klausimas kiek laisvės išsidūkti turi vaikas, nesukdamas galvos kaip atrodys jo batai“

Vaikų neturiu, tačiau turiu dvi kojas ir šunį, kuriam patinka pasivaikščioti po purvus. Kai žinau, kad vesiu pasivaikščioti po tešlas, aunuosi batus, kurių negaila. Grįžus namo, patrepsiu prie durų, jei reikia nuvalau batus servėtėle ir važiuojam toliau.

Penkias vasaras praleidau dirbdamas su vaikais stovykloje ir, mano nuomone, mėšlini batai suteikia daugiau džiaugsmo, nei gyvenimas su finansiškai neraštinga višta, kuri pripirko keliolika porų batų, kuriuos vaikas išaugs per metus ar du. 🙂

Taupyk ir numirk

„Kiekvienas įsigytas malonus daiktas ar malonus potyris paįvairina gyvenimą, leidžia mėgautis, suteikti sau malonumą.“

El classico. Kaip stipriai gyvenimą paįvairina lizinginis naujas telefonas ar automobilis? Kiek laiko teikia džiaugsmą nusipirktas naujas daiktas? O kai džiaugsmas pasibaigė, juk norisi naujos dozės lizingo, ar ne? 🙂

„Turiu n pavyzdžių iš vyresnių žmonių, kurie taupė, nieko sau neleido ir kas iš to, į kapus nieko nenusinešė. „

Esame artimiausių penkių savo aplinkos žmonių vidurkis. Aklas taupymas ir pinigų neinvestavimas pasibaigs infliacijos sugraužtais pinigais. Aklas išlaidavimas – menkniekių sugraužtais pinigais.

Magija įvyksta tuomet, kai neprisiperkame trumpalaikį malonumą teikiančių šūdniekių ir pinigus įdarbiname. Net jei investicija ir yra bloga ir per ilgą laiką ji netenka dalies vertės, ji vistiek bus geriau nei 100% nuostolis perkant šeštą patalynę.

Taip, kad taupyti reikia, bet saikingai.“

Taip, kad išlaidauti reikia, bet saikingai.

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Aš esu šališkas žmogus ir galiu būti priklausomas nuo gaunamų referal’ų, galiu dirbti rekomenduojamoje įmonėje arba būti jos akcininku. Do your own research.


Patiko postas? Prenumeruok arba palik man arbatpinigių. Palaikykite mane

Viso rėmėjai paaukojo €51, kurie buvo skirti apmokėti dalį hostingo ir domeno išlaidų. Ačiū!

9 thoughts on “Pinigingi vargšai

  1. Labas. Puiki Tamstos sentencija: Aklas taupymas ir pinigų neinvestavimas pasibaigs infliacijos sugraužtais pinigais. Aklas išlaidavimas – menkniekių sugraužtais pinigais.
    Labai mėgstu pirkti nukainotą maistą maxima, lidl. Pasirenki kažką naujo, kažką pigiai brangaus.

    1. Maximoj sushiai būna lobis su 70% nuolaida, bet retai pavyksta surasti. 🙂 Lidl daugiau 30% nuolaidos nemanau, kad esu matęs, tai perku nebent tas prekes, kurias būčiau pirkęs ir be nuolaidos.

  2. Sveikas, šiaip įdomu pasidarė apie taupymą maisto sąskaita. Kiek išleidi mėnesiui ant maisto jei nepaslaptis? Pats asmeniškai, labiau dėl sveikatos, privalėjau keisti mitybos įpročiuis ir nepastebėjau, kad pakeitus mitybos įpročius, per mėnesį pavyksta išleisti iki 100 eurų. Jau trečias mėnuo kaip maistui per mėnesį išleidžiu vidutiniškai 70 eurų. Įdomu, kaip tau sekasi su maisto išlaidomis? 🙂 Esu naujas blogo fanas, gal turi atskirą įrašai kaip taupai maisto „sąskaita”? 🙂

    1. Maisto sąskaita kokybės prasme netaupau. Gyvenu aktyviai ir valgau visai nemažai. 🙂 Per savaitę maistui išleidžiu bent 60 – 70 Eur, pagrindinius produktus perku iš ūkininkės Tymo turguje, ko ten nėra prekybcentriuose. Dažnu atveju kaina turguje panaši, tačiau produktai, norisi tikėtis yra ženkliai geresnės kokybės. Ūkininkė, iš kurios perku pieno ir mėsos produktus, juos tiekia restoranui „Džiaugsmas”, tad manau, kad tai kalba už save. 🙂

      Manau, kad sumaniam išlaidavimui maistui svarbiausia rutina perkant basic’us, kad neprisipirktumėme neplanuotų pirkinių.

        1. Daugumą maisto gaminuosi pats, mėsos pagrindą sudaro veršiena, jautiena ir vištiena. Kartais ne viską suvalgau, tad užsišaldau ir suvartoju vėliau ir kitą savaitę užsiperku mažiau, tad kainos intervalas svyruoja. 🙂

Leave a Reply