Kol statau savo verslą(-us), mano pajamos per mėnesį krito iki €300-1.500, priklausomai nuo to koks geras ar blogas mėnuo tai buvo. Į ofisą dirbti grįžti nenoriu, tačiau kas mėnesį gaunami €2.000 turi ir savų privalumų. Ko nuperkamo už pinigus pasiilgau labiausiai?
3 vieta. Nesistebėti alaus kainomis bare
Pamenu, kai su kolegomis ėjome į Piano Man ir pabrangęs Guiness’as kainuodavo €3.30, o Bix’ų alaus biržoje gėrimo kaina krisdavo iki euro. Oh well, bottoms up!
Mane šiuo metu kiek stebina nealkoholinių gerimų kainos siekiančios €5, o maisto iš food truck’o €15. Tokiais momentais jaučiuosi atsiliekantis šiame žaidime, bet traukiu savo Revolut kortelę ir perku lynxmonadą už €5, nes negi nepasidžiaugsi laisvu vakaru be kompiuterio.
Turbūt kažkur dar turiu ir Šurajevo stand up’o bilietą Vasaros Terasoje už kelis eurus, bet faina, kai dabar per komikų pasirodymą už €28 pagroja Jauti. 🙂
2 vieta. Kelionės
Vienu metu keliavome tiek, kad nuo kelionių reikėjo pasiilsėti ir niekas nebedomino. Paskutinė mūsų tolima kelionė sutapo su mano išėjimu iš darbo, kai keliavome į Azorus.
Po to automobiliu išmaišėme Lenkiją, vykome į AC/DC koncertą Taline, o šiemet mėnesį leidžiame Pamaryje pas šeimą (anksčiau tai neatrodė kaip kelionė 🙂 ).
Vienas iš dalykų, kuriuos supratau, kad kelionės vieta svarbi, tačiau svarbiausia man – nauji įspūdžiai. Pavyzdžiui, prieš gerą savaitę vykome į Kalnų Takais trail’ą netoli Gargždų, kuris buvo turbūt geriausias žygio maršrutas, kurį keliavau Lietuvoje.
Visgi, palaipioti gamtoje smagu ir Kipre. 🙂
1 vieta. Saugumas
Saugumas man niekada nebuvo svarbus. Pamenu net prašiau vadovo, kad mano algą prilygintų minimumui, o likusią dalį skaičiuotų pagal mano pasiektą rezultatą, nes maniau, kad uždirbu per mažai. Jis nesutiko, nes manė, kad jausiuosi prastai liesesniais mėnesiais, o aš tiesiog bandžiau anksti užfiksuoti savo sėkmę, jei mūsų startup’as stipriai įsisuktų.
Smagu žinoti, kad mėnesio 10-tą dieną į banko sąskaitą įkris €1.000, po dviejų savaičių dar €1.000, o gale metų, tikėtina ir papildomi €2.000, nes metai įmonei nebuvo blogi.
Saugumo iliuzija, kad pajamas gausi nuolat, o tikimybė, kad jos nutruks atrodo minimali (jei ką, 9 mėnesius padės SoDra 🙂 ). Atrodo, kad taip tiesiog turi būti ir kitaip atsitikti negali. Tai suteikia ramybę.
Linksma žinoti, kad side hustle yra tiesiog side hustle, o ne pagrindinis pajamų šaltinis. Tuomet ir side hustle džiaugsmo teikia daugiau, nes tai, finansine prasme, tėra tiesiog €500-1000/mėn. priedas prie ir taip neblogo atlyginimo.
Kai viso to stabilumo nebelieka, supranti, kad saugumas neatrodė reikalingas, nes jo buvo daug ir apie tai net nesusimąsčiau. Atrodė, kad taip ir turi būti.
Ko, sumažėjus pajamoms, labiausiai pasiilgote jūs?
Labas. Ar negraužia mintys, kad dabar kol turi didžiausias galimybes kaupti ateičiai eini į „minusą”? Klausiu iš psichologinės pusės, nes pati esu perdegus, turiu pagalvę, kur kelis metus nebūtų problemų nedirbti ir pragyventi, bet stabdo tas, kad tuos kelis metus nesipildytų investicijos, po tų kelių metų dar mažiau norėtųsi grįžti į darbo rinką ir tiesiog gerokai nukeltų FIRE arba išvis taptų nepasiekiama, o toliau arti šitą ofisinį ar panašų darbą dar 18 metų neskamba patraukliai…
Marija,
ačiū už komentarą.
Nemanau, kad dabar turiu didžiausias galimybes kaupti ateičiai. Manau, kad didžiausi uždarbiai karjeroje būna apie 50-metį, tai iki jo dar toli. 🙂
Tačiau jausmas tikrai panašus. Būtų tikrai nemalonu išleisti visą sukauptą turtą ir pradėti vėl nuo pradžių. Dėl šio nerimo kalbėjau su psichoterapeutu ir atsispiriu nuo minties, kad badu artimiausiu metu tikrai nemirsiu – santaupų turime keliems metams į priekį, abu bet kada galime susirasti darbus, taip pat turbūt šešiaženklė suma liktų pardavus mūsų turimą butą. Galų gale laikinai padėti galėtų ir šeima.
Tad kad ir kaip bus, dideli šansai, kad verslą bent vienam iš mūsų dviejų pavyks išsukti ir grįšime į įprastą saugumo jausmą. FIRE gal ir nusikelia tokiu būdu, bet iš dalies jaučiuosi daug labiau nepriklausomas, nes be jokio kaltės jausmo galiu daryti ką noriu bet kurią savaitės dieną. Man apskritai vienu mėgstamiausių dienos laikų tapo 13-15 valanda, kai visas miestas apytuštis, nėra kamščių ar eilių parduotuvėse.
Dabar beliko užsidirbti, kad toks gyvenimo būdas taptų tvarus. 🙂