Sulig augančia investuotojų bendruomene Lietuvoje, ryškėja ir skirtingi investuotojų personažai. Nemažai bendrauju su investuojančiais žmonėmis ar tiesiog stebiu jų pasisakymus internete. Standartinis lietuviškas kuklumas kalbant apie investavimą išblunka ir keliolikos tūkstančių žmonių minia tampa racionaliais investavimo vilkais.
1. Eilinis Džo
Apie šį veikėją rašiau jau anksčiau. Tai yra žmogus su šimtu investuotų eurų platformoje ir visažinio aureole. Kuo mažesnė suma – tuo svarbesnis asmuo jaučiasi kalbėdamas apie savo investiciją ir kelių šimtų eurų išskaidymą per kelias platformas vardan to, kad nebūtų prarasti pinigai, jei platformos puslapis vieną dieną pateiktų 404 Not found pranešimą.
Šį etapą perėjau ir aš. Investavęs pirmus kelis šimtus eurų FinBee, išsifiltruodavau visą savo portfelį ir atrinkęs vėluojančias paskolas kas dvi savaites rašydavau į FinBee support‘ą, kad sužinočiau, kas vyksta su mano paskola vien tam, kad patenkinčiau savo smalsumą. Informacija mano investicinės grąžos nepakeitė, apart vienos situacijos, kai sužinojau, kad mano vienas skolininkas, mokantis 40% metines palūkanas mirė. Tai buvo pirmas toks atvejis ir tikrai buvo nemalonu. Paskola vėlavo iki 30 dienų ir regis, buvo visai nemaža (±€250). Tuomet FinBee dar buvo kompensacinis fondas ir vėluojančią paskolą pavyko parduoti antrinėje rinkoje su 7 – 9% premija. Kosminiai laikai. 🙂 Kitas žmogus to pačio skolininko €2.5 paskolą pardavinėjo, tad nusipirkau ją vien tam, kad pamatyčiau kaip toliau seksis išieškojimo procesas ir, kiek pamenu, iš tos paskolos daugiau pinigų neįkrito.
2. P2P – šūdas
Visur yra tas bičas, kuris sako, kad baikit savo vaikų žaidimus ir investuokite reguliuojamoje rinkoje į rimtus dalykus kaip indeksiniai fondai ar NT. O jei ir investuojate P2P – bėkit iš ten, nes užsidarys tos jūsų platformos ir sudegsit.
Jau darosi įdomu, kiek dar metų (dešimtmečių?) praeis, kol šis požiūris praeis. Tarpusavio investavimas veikia jau keliolika metų, Lietuvoje apie penkis ir visos veikiančios platformos tikrai nėra panašios į scam‘us. O bandymai logistikoms įmonėms save prasifinansuoti už 18% metinių palūkanų savo tinklalapyje yra greitai užraukiami Lietuvos banko (gaila, kad nepavyko rasti nuorodos, nepamenu įmonės pavadinimo).
3. Mama
Mama pati platformoje neinvestuoja, už ją tai daro arba automatinis skolinimas arba jos sūnus. Mama pasitiki vaiko patarimais, ir, jei vaikas nenukreipė į Envestio, džiaugiasi didesnėmis nei indėlio palūkanomis.
4. Močiutė – prosenelė
Močiutė taip pat aktyviai platformoje neinvestuoja, o kartais net yra dalis mokesčių taupymo schemos, įdarbinant anūko-/ės pinigus, siekiant išspausti maksimumą iš €500 per metus neapmokestinamų palūkanų mokesčių lengvatos. Ko tik nepadarysi dėl €75.
5. Turtingas dėdė
Turtingas dėdė yra dažniausiai asmeniškai pažįstamas su platformų vadovais. Jo portfelis platformose peržengė šešiaženklį skaičių ir šių dėdžių tipų yra du: aktyvūs ir pasyvūs.
Aktyvūs dėdės dažnai fine-tiunina savo automatinį skolinimą ar API, dirba antrinėje rinkoje ir stengiasi nusiraškyti saldžiausius vaisius. Tokį dėdę asmeniškai pažįstu tik vieną.
Dažnesnis yra pasyvus turtingas dėdė, kuris mieliau laiką skiria savo verslui ar malonesniems dalykams, nei investavimas platformoje. Šis turtingas dėdė dažniau renkasi mažesnės rizikos investicijas, ypatingai su NT įkeitimu ir karts nuo karto sulaukia skambučio iš platformos su pasiūlymu investuoti į šią išskirtinę paskolą, kuri jau tuoj bus sufinansuota. 🙂
6. Vokietis
Vokiečiai davė stiprų impulsą tarpusavio skolinimui Lietuvoje. Pradžioje jie atnešė didesnes sumas į tarpusavio skolinimą, nei eiliniai Džo ir keli turtingi dėdės.
Vokiečiai dažnai taupūs žmonės ir investuoja pinigus nuo jaunų dienų. Dėl to jie keliauja po Europą senatvėje, o ne dėl crazy didelių pensijų Vokietijoje. Nuo pradžios investavimo FinBee atsimenu Bandit555 investuotoją, kuris siausdavo tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje. Iki šiol seku jo blogą ir jame randu daug naudingų įžvalgų.
Praėjus keliems metams VMI pasakė Nein vokiečiams, kai nuo gaunamų palūkanų priverstinai nuskaičiuodavo GPM iškart, taip mažinant pinigų srautą ir padarant mokesčių deklaravimą labiau komplikuotą nei anksčiau.
7. Maxima
Šie žmonės perka paskolas antrinėje rinkoje ir bando jas parduoti pigiau. Kartais tai yra geriausių mokių paskolų išrinkimas už gerą kainą su tikslu parduoti brangiau, kartais tai yra vėluojančių paskolų supirkinėjimas, tikintis iš jų atgauti daugiau, nei sumokėta.
Visuomenėje nėra priimta palaikyti šios veiklos finansavimo pigiais skolintais pinigais, nes vistiek perki šūdą, viską prarasi ir dar palūkanas už tai susimokėsi.
8. Diversifikatorius
Šie žmonės yra pagarsėję, kad neturi kantrybės. Teko girdėti istoriją, kai penkiaženklią sumą investuotojas išdalino į dvi paskolas. Viena buvo atšaukta befinansuojant, kita buvo sufinansuota ir įmonė nuskambėjo spaudoje kaip praradusi licenciją dirbti. Pinigus įmonė grąžino jau po kelių mėnesių su visomis palūkanomis, tačiau investuotojas į platformą nebegrįžo. 🙂
9. Fondas
Geriau žinomi kaip tie, kurie skriaudžia tikruosius investuotojus ir neleidžia jiems investuoti į geriausias paskolas. Ši istorija Lietuvoje prasidėjo nuo japonų fondo SAVY ir tęsiasi Invega investicijomis FinBee Verslui.
Kas mažiau žinoma, kad įmonės, kurios skolinasi su Invega fondo pinigais, gali susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų per tą pačią Invegą, tad blogiukai Invegai dalinai finansuoja burnojančių investuotojų palūkanas. Kadangi įmonė moka mažiau palūkanų, realiai ir rizika, kad įmonei iškils sunkumų yra šiek tiek mažesnė, nei be kompensacijos. Bent jau mano tokia teorija.
10. Į verslą neinvestuoju
Dalis žmonių skeptiškai žiūri į paskolas verslui. Kaip gali verslas skolintis už tokias palūkanas, kai bankai skolina už vienženkles?
Smulkaus verslo savininkai turbūt tokių klausimų nekelia. 🙂 Smulkiam verslui prasifinansuoti Lietuvoje už vienženkles palūkanas be įkeitimo šansai – maži.
Tačiau kas dar įdomiau, kad verslo paskolos, bent jau Lietuvoje siūlomos yra arba su NT įkeitimu arba asmenine garantija. Iš esmės tai ta pati vartojimo paskola, už kurios grąžinimą atsakinga tiek įmonė, tiek fizinis asmuo, kuris stovi už jos.
11. Blogeriai
Užsienyje kai kurie P2P blogeriai pagarsėję kaip iš referall’ų uždirbantys daugiau, nei iš suinvestuotų palūkanų. Jie kreipia bandą avelių pas visus, įskaitant ir scamerius.
Lietuvoje vyrauja žinių dalinimosi blogai. Esu parašęs kelis straipsnius, iš kurių siekiau uždirbti ir į juos įdėjau daugiau darbo, ir atsipirko veikiausiai tik EvoEstate projektas, iš kurio uždirbau daugiau referall’ų, nei gavau palūkanų (yey!). Yra toks senas pasakymas – jei nemoki už produktą – produktas esi tu. 🙂
12. Automatas
Šaltų nervų žmonės, kurie investavimą išlaiko pasyvų – nustatomas automatinis investavimas ir investicijos pamirštamos. Turbūt mano siekiamybė su visomis platformomis, tačiau kantrybės taip elgtis su bondora neturiu.
Koks P2P investuotojas esate Jūs? Galbūt kažką praleidau?
P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Aš esu šališkas žmogus ir galiu būti priklausomas nuo gaunamų referal’ų, galiu dirbti rekomenduojamoje įmonėje arba būti jos akcininku. Do your own research.
2, nes p2p yra junk loans. Niekaip neįrodysi kodėl normaliam žmogui ar įmonei skolintis už 10-20% platformoj vietoj 5-10% iš banko 🙂
O ką daryt įmonei, kuriai bankas neskolina, nes smulkus neįdomus be įkeitimo? 🙂
Tai todėl ir neskolina, nes didelė rizika 🙂 Nesakau kad tai yra blogai, didelė rizika = didelė graža, bet nereik savęs apgaudinėt, kad čia yra statistinio lietuvio mokumo rizika. Čia yra ststistinio lietuvio dumblo rizika 🙂
10% is banko yra labiau legenda nei realybe. Sudedi visokius paskolos isdavimo, aptarnavimo mokescius, pati paskola daznai prasideda nuo 12%. Kreditines nuo 17%. Jei pilna asilu su kreditinemis , tai vartojimo paskola is PP niekuo nuo ju nesiskiria
Taip taip, p2p investuotojų pasakos 🙂 žiūrim LB statistiką, vid. Vartojimo paskolų palūkanos 8,4%. Ar LB ststistika meluoja? Tada prieš antivakserių, plokščios žemės ir kt kultų lygio argumentus neturiu ką priešpastatyti 😉
https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos
Aš esu normalus žmogus. Reikėjo vartojimo paskolos, tai kreipiausi į swedbanką. Swedbanko pasiūlytos palūkanos buvo didesnės už paskolų klubo ir mokilizingo. Daug yra žmonių mano aplinkoje, kurie gavo geresnes vartojimo paskolos sąlygas tarpusavio skolinimosi platformose ar kitose vartojimo paskolas teikiančiose bendrovėse.
Nu jei swedas pasiūlė 15% ka jie kiek žinai siūlo tokiems truputėli ant ribos tai taip. Kaip matai iš LB statistikos normali vartojimo paskola kainuoja 8-9% jei moki daugiau reikia susimąstyt kodėl 😉
Swed man siūlė 18% metines, CI B reitingas, pajamos virš LT vidurkio. 🙂
Vartūškė už 18%… nu joo. Nors swedas iš to ir gyvena. Kas tokias ima 🙁 gal imokų/pajamų santykis link 40%? Net bigbank man rodos už mažiau skolina, o ten jau toks mezonininis daiktas. Citadele net skelbiasi už 8% kad skolina https://www.citadele.lt/lt/private/consumer/
Ne, tuo metu apskritai nebuvau turėjęs nei vienos paskolos, tai nebent jaunas amžius sužaidė kainodaroje.
Kažkaip visi keliai veda tik į swedą. Žinau kad jie turi tokias predator vartūškes už 15-20% bet šiaip tik durnelis už tiek turėtų skolintis. Na tas žvėriukų bankas į tokius ir orientuojasi 🙂 lyginat bananhs su obuoliais. Normali vartojimo paskola yra su palūlanom <10%. Neapsigaudinėkite patys savęs, tai nėra jokia alternatyva normaliom vartojimo paskolom, greičiau jau greitiem kreditam, kas nėra blogai. Skolini už 15%, kas dešimtas defaultina ir sėdi su ta pačia net 5% graža 😉
Ar supranti kad LB pateikiami 8-9% yra vidurkis ? O kaip sudaromas vidurkis aiskinti tikriausiai nereikia. Tai vat pacio nuostabai (matyt bus atradimas paciam) tie bankai niekuo nera isskirtiniai nuo P2P – jei tik gali tai ir lupa. Ir nieko cia nepadarysi. Skirtumas tik kad tave tenkina 5% graza, o tie kas renkasi siek tiek pasukt galva tenkinasi 12-15%
O tie 8 – 9% čia palūkanos ar bendra kaina su mokesčiais? Jei palūkanos 9%, bet mokesčiai nemažai, tai bendra kaina didesnė išauga. Bet turbūt nebankams dideli mokesčiai dažnesni.
Nu gerai gerai visi kas investuoja i p2p labai protingi 😀
~950 eur į įankas dirbant pagal darbo sutartį daugiau nei 3 metus. + ~ 400 eurų į rankas dirbant pagal individualios veiklos pažymą 4 metus skaitosi ant ribos? Kaip čia skaitosi, kad ~1350 eur mėnesinės pajamos yra ant ribos ir tau pasiūlo 17% metines palūkanas? Tikriausiai net sunervinsiu pasakęs, kad iš mokilizingo gavau 9% metines palūkanas, o paskolų klube gavosi ~ 11%. Va tau ir gaunasi „pigiausios” bankų paskolos. 🙂
Čia dar vienas pavyzdys, kad ne viskas taip grąžiai, kaip atrodo. 🙂
Atkreipk dėmesį, uždara emisija. Ty išsileido sau. Taip pepną iš įmonės išsiima 🙂
Blogeris investuojantis P2P ir is referalu uzdirbantis daugiau nei is pacio P2P, todel dalina rekomendacija i kaire ir i desine
Tiesą sakant šitą buvau pradėjęs rašyti, bet galvojau, kad bus niekam neįdomu. 🙂 Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje tokių case turbūt nėra.
Kaip ir nė vienas. Man labiausiai tiktų nauja klasifikacija – Automatinis. Nors jau gerus du metus naujų įnašų nebedarau, bet kol dariau buvo taip:
Skiri 20 min. 3 automatinių profilių kūrimui, ir 3 min. kas mėnesį pervesti sumą. Ir viskas.
Kuo daugiau automatizmo, kuo mažiau fizinio darbo. Kredito įstaiga netapsiu, o ten prie kad ir 50 eur į vieną paskolą (toks buvo max įnašas pas mane) – jei dar skirti laiką išsamiai analizei (ir vis tiek nepataikysi), tai nebe toks jau ir pasyvus tas investavimas.
Aivarai,
kaip dažnai būna, kad visi pinigai nesusiinvestuoja?
Būdavo visaip, bet panikos nejausdavau. Pamenu, tada didesnes sumas 1-3 mėn laikotarpiui skolindavau faktoringo paskoloms. Kol buvo pati pradžia ir nebuvo vėlavimų, būdavo easy money. Paskui prireikė tų pinigų kitoms investicijoms.
Beje, rašei, kad siekiamybė yra nustatyti automatinį investavimą ir pamiršti. Tai čia galioja taisyklė – jei nuolat kirba pasižiūrėti investicijas, galimas daiktas, kad investuoji per didelę sumą, nei šiuo metu gali lengvai prarasti.
Man kirba peržiūrėti labiau ne turimas investicijas, o ar yra naujų gerų variantų investuoti, nes jie ilgai nenupirkti antrinėje rinkoje nebūna, tad veikia FOMO.
Aš AUTOMATAS su antro tipo prieskoniu :)) investuoju jau ilgokai, bet viską tik per automatinį investavimą ir nesu niekada rankiojęs paskolų, rašęs supportui ar labai ten nagrinėjęs vėluojančias. Krentant palūkanoms po truputį pereinu prie 2 tipo ir papildomai neinvestuoju, leidžiu suktis esamoms investicijoms. Bet kažkaip nešoku ant p2p hype train, dabar kaip tik atsargiai ir skeptiškiau žiūriu į pastarąsias, ypač po kelių platformų griūties.
Rimtai tu ir močiutę pajungęs dėl mokestinės naudos? Wow! 😀
Labas,
aš kaip tik galvojau, kad jau hype P2P nueina 🙂
Močiutės nesu pajungęs, bet yra ir tokių atvejų. 🙂
Automatas
Turbūt 2.
Iš karto sorry už blevyzgas. Gali būti, kad klystu. Apie p2p galvoju skeptiškai.
1) Aš irgi galvoju, kad tiek verslui, tiek asmeniui pasiskolinti įmanoma ir geresnėmis sąlygomis negu iš p2p. Turiu kelis pažįstamus, kurie skolinosi iš bankų, tai jeigu nesi ultra rizikingas, paskolina pakankamai geromis sąlygomis. Du pavyzdžiai: giminaitis pirko automobilį 2016 metais, paskolą ėmė iš SEB (buvo pasiūlytos geriausios palūkanos, kažkas apie 7-7,5%, čia su viskuo). Geras draugas skolinosi verslo pradžiai ~60k, žinoma su kažkokiu NT įkeitimu, palūkanos visai buvo neskausmingos (~6%), gerai tai, kad jo dalis buvo didesnė, negu banko.
2) Jeigu neturi pajamų ir perki BMW 530d, tai paskolos niekas be p2p tau ir neduoda.. O po to dirba teisininkai (antstoliai), kurie ir valdo pačią p2p įmonę. Dalina paskolas – kuria potencialių klientų srautą 🙂
3) Man kažkaip emociškai nesmagu skolinti, kaip p2035 sakė – dumblui. Gal žmogui ir reikia tų pinigų, bet imdamas paskolą, jis dažniausiai sau dar labiau pakenkia.
P2P pats nebenaudoju. Yra gal po nepilną 100 eurų SAVY ir Mintos, bet gal pusę metų nežiūrėjau. Gerai, kad pasakei – nunulinsiu, jeigu pavyks.
Giem,
ačiū už komentarą.
1) Manau, kad lygini skirtingus produktus: SEB turbūt buvo lizingas, o ne vartojimo paskola be įkeitimo, o verslo pradžiai paskola yra hipotekinė paskola. Hipotekinės paskolos platformose sukasi kiek brangiau, bet jei Invega kompensuoja palūkanas pagal dalinio palūkanų kompensavimo programą, tai kaina gaunasi gal ir mažiau nei 6%. Ir veikiausiai paskolą ėmė kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonė, nes bankai dažniausiai naujo verslo nefinansuoja. Eika pavyzdžiui platina obligacijas su 4.5-5% metinėm palūkanom, tad nelabai tikiu, kad smulkus verslas lengvai finansuotųsi už 6%.
Prieš investuojant į paskolas, verta pasinagrinėti statistiką platformoje, nes įvairiose platformose vertinimo kriterijai skiriasi, ir nevisada gali pavykti uždirbti.
Ačiū už atsakymą. Gali būti, kad tiesą sakai, tiek nesigilinau. Kitavertus, tai tik rodo, kad dažnai galima paskolą gauti geresnėmis sąlygomis kitur. O eika turbūt irgi pakankamą riziką neatiduoti turi. Todėl ir % padorus.
Perklausiau, paskola iš banko automobiliui buvo vartojimo, nes automobilio amžius buvo >5 metų, ėmė paprastą vartojimo. Dar ir popierius surastų, bet ne tam čia diskutuojam.
2 ir 12 🙂
P2P kai tik tik pasirodė pasibandžiau, nepatiko tikroji graža (gerokai mažesnė negu žadėta), tada kokie žmonės ima šias paskolas. Na čia toks panašus jausmas, kaip kazino ar online bet savo klientus mulkina, Tai su P2P irgi savotiškai prisidedi prie tokių žmonių tempimo į dugną.
Va dėl 12, tai bandau pasiekt visišką automatizavimą (alga->IB->ETF) kad važiuotų be mano įsikišimo visiško. Bet čia jau mano perfekcionizmas
Dėl mulkinimo nesutinku – žmogus nori paslaugos, ją gauna ir už ją susimoka. Jei aš noriu mašinos ar bet kokio kito daikto ar paslaugo – ją perku, moku jos kainą + komisinį pardavėjui už tai, kad man tą paslaugą suteikė.
Automatas. Prisidedu prie tikėjimo, kad tai pakraščio asmenybės, todėl ir 2 punktas ir dėl mokestinės naudos pajungti šeimos nariai. Viską sudėliojau pats. Išskirtinai per savy, nuo pradžios, investuoju tik maksimalią sumą į kiekvieną paskolą – 500 eur, visada su apsidraudimu, visada tik A reitingus max 60 mėnesių. Nerūšiuoju gavėjų pagal amžių, pajamas ar skokinimosi tikslus. Platformoje piko metu buvau susūdęs 90000e. Šiuo metu laikau apie 20000 per visas paskyras, kas virš – nusiimu. Praktiškai tai yra kasdienių išlaidų pinigai, reguliariai krenta, todėl niekada nelieku be pinigų
Solidus portfelis. O kodėl taip stipriai susimažinot?
Tikiu, kad 10% palūkanos kartu ir signalas apie didesnę riziką. Akcijose laikau beveik visą finansinį turtą, o p2p tik maža dalis portfelio. Tiesiog sąskaitinių ar grynų pinigų daug niekada neturėjau.
Sveiki
Pradejau investuoti nuo savy, nebeinvestuoju ten. Paskui finbee praktiskai buvau antras ten uzsiregistraves vartotojas ir teko dar senojoje sistemoje aukcionuose dalyvauti. Kodel rasau. Man dar tuomet uzkliuvo bandit555 (P.S. tai jis vokietis? naujiena 🙂 na iki tiek tai nesiaiskindavau ir neidomu :)). Investuodavo po 500euru kai as palyginimui dedavau 40-50eur :). buvau portfeli isaugines iki 7500eur. siuo metu tik apie 1500. Vel persokau labiau ant kitu platformu. Tai koks tipas gal perejunas :).
Sveiki,
ačiū už komentarą.
Diversifikacija nėra blogas dalykas. 🙂
Pradžioje FinBee buvo pilna vokiečių iki VMI paprašė iškart nuskaityti mokesčius nuo gaunamų palūkanų ne Lietuvos rezidentams. 🙂