Eilinis Džo ir P2P

Categories Investicijos
Eilinis Džo

Pastaruoju metu tenka išgirsti eilinio Džo skundus, kad palūkanos tampa per žemos skolinti tarpusavio ir sutelktinio finansavimo platformose. Prieš tris – keturis metus palūkanos viršijo 30%, dabar nesiekia 20%. Kas pasikeitė?

Eilinis Džo investuoja

P2P skolinimas atvėrė kelią investuoti eiliniam Džo. Iki tol su €100 buvo galima pasidėti indėlį už 1%, dabar galima paskolinti dvidešimčiai žmonių už 15%. Tai yra puiki galimybė su absoliučiu 0 investavimo žinių ir visiškai pasyviai investuoti bet kam.

Kai Džo nebebijo skolinti pinigų internetu kitiems, dingsta baimė prarasti pinigus. Apie tai jis pasako savo draugams, jie investuoja kartu su vis daugiau savo draugų, įskaitant ir jų gimines. Skolinimo rinkoje atsiranda pinigų perteklius, tad paskolos sufinansuojamos momentiškai.

P2P skolinimo platformos nėra VšĮ. Jos pastebi pinigų perteklių ir a) mažina palūkanas, taip darydamos savo paskolas pigesnes tam, kad pritrauktų dar daugiau skolininkų ir padidintų savo uždarbį, ir/arba b) kelia savo mokesčius palūkanų kaina tam, kad padidintų savo uždarbį. Tai yra suprantama ir taip veikia rinka. Dalis žmonių nebeinvestuoja, nes jų netenkina grąža, kiti investuoja toliau, nes juos tenkina grąža.

Eilinis Džo skundžiasi

Yra ir trečias variantas: eilinis Džo investuoja toliau ir murma kaip blogai. Maniau, kad toks elgesys atspindi senosios lietuvių kartos būdą – skųstis, tačiau nieko nedaryti, kad būtų geriau.

Lietuvoje yra investuotojų, kurie skundžiasi mažomis FinBee palūkanomis Facebook’e tiek privatiems asmenims (ką suprantu, nes investuotojai anksčiau nebuvo informuoti apie pasikeitusį skaičiavimą, tačiau jau praėjo beveik du (!) mėnesiai), tiek verslui. Kodėl tie patys investuotojai nerašo Swedbank’ui ir nesiskundžia, kad indėlių palūkanos yra 0.05%? 🙂

Tačiau, skundžiasi ir vokiečiai, kad Mintos palūkanos yra mažos ir už jų pinigus siūloma vos 10% viršijančios palūkanos, nors kai kurių paskolų grąža paskolų išdavėjams viršija 500% (priminsiu, kad Mintos yra paskolų birža ir joje prekiaujama daugiausiai greitukų kompanijų paskolomis, arba obligacijomis, vadinamomis buyback).

Put your money where your mouth is

Jeigu siūlomos sąlygos netinka – kažką reikia keisti. Galbūt yra geresnių alternatyvų investuoti pinigus ir dėl jų verta pakelti sėdynę nuo sofos? 🙂

Po FinBee privačių asmenų palūkanų skaičiavimo pakeitimo pinigų srautus nukreipiau į Omaraha, Savy ir pastaruoju metu vis stipriau į EvoEstate, siūlantį exclusive dealus Ispanijoje, kurių nėra niekur kitur. Man tai buvo proga labiau subalansuoti portfelį. Seniau FinBee siūlė geriausią grąžą rinkoje, tad prisiėmiau riziką laikydamas 100% portfelio vienoje vietoje. Dabar džiaugiuosi atradęs alternatyvų, kurios platformos riziką išskaido.

Džiugu, jog investuoja vis daugiau žmonių. Tuo pačiu priminsiu seną posakį: kai taksistas pasakoja, kur investuoti – laikas parduoti.

Pagarbiai,

Eilinis taksistas HonestDžo.

P.S. prieš atliekant investicinius sprendimus būtinai patys įsigilinkite į produktą ir jį ištyrinėkite. Šis straipsnis yra tik mano dalinimasis savo patirtimi ir nėra rekomendacija priimti investicinius sprendimus. Do your own research.

Patiko? Pasidalink šiuo įrašu su draugais!

12 thoughts on “Eilinis Džo ir P2P

  1. Na indėliai ir P2P nėra geras palyginimas, nes indėliai yra finansinis instrumentas be rizikos. P2P, manau, sutiksi, yra ypač rizikingas finansinis instrumentas, tinkantis labiau pajamingumui, o ne kapitalo didinimui. Gal lyginti teisingiau būtų su ETF.

    Beje, indėlių yra ir po 2.5%, pats ne perseniai pasidėjau 5 metams.

    1. Hi,

      turėjau omenyje ne riziką, o požiūrį į kainodarą. Prie bankų indėlių žemų palūkanų esame pripratę ir mažai kas skundžiasi, o žemesnės P2P palūkanos kelia daugiau emocijų.

      Džiaugiuosi, kad saugiai padėjai pinigus, turėtų padengti infliaciją. 🙂

    2. su tokiom palūkanom realiai prarasi pinigų per tuos 5 m. Aišku mažiau nei prie 0,05 %, bet vistiek prarasi. Ir nereikia apie vid. infliaciją. Paskaičiuok savo mėnesinio krepšelio infliaciją +elektra ir pan. prieš 5 metus ir dabar ir suprasi apie ką kalbu. Panašiai buvo,kai turėjom labai smarkią diskusiją, kai įsirenginėjom max. galios saulės elektrines. Buvo argumentai, kad neapsimoka ir pan. Nes žmonės skaičiavo, kad elektros kaina bus tokia pati 20 metų. Bet ji jau keitėsi du kartus didėjimo linkme ir kils dar. Defliacijai kol kas nėra prielaidų, todėl apie 2 proc. palūkanos yra pinigų žudymas (lėtas, bet žudymas).

  2. Emocijos kyla tikrai ne dėl to, kad P2P palūkanos mažėja, o dėl to, kad už prisiimamą riziką gaunamas per mažas atlygis. Sutiksi su manimi, palūkanų mažėjimas jau matomas nuo 2016 metų, bet nepasitenkinimas kilo tik pastaruoju metu, t.y. kada pasiekėme tam tikrą rizikos/atlygio santykį. Kurį beje sunku objektyviai apibrėžti, bet bendrai rinka jį jaučia.

    Indėlių atveju, neįsivaizduoju, kodėl galėtų kilti nepasitenkinimas. Tai instrumentas turintis savo paskirtį – be rizikos laikyti grynuosius ir juos šiek tiek auginti. Kodėl turėtų kilti nepasitenkinimas, jeigu instrumentas bendrame ekonominiame fone patenkina poreikius? 🙂

    1. Taip, nuo tada, kai į P2P pradėjo plaukti masės žmonių pinigai, palūkanos mažėja. Žmonės suprato, kad tai nėra scam’as, tad ir palūkanos tapo ženkliai mažesnės. 🙂 Manau, kad rinka yra iracionali. Jeigu rizika/atlygis netinka, vertėtų susimąstyti apie alternatyvas, o ne bambėti. Jeigu yra kas ir toliau finansuoja projektus, rinka diktuoja savo sąlygas. 🙂

      Jeigu patenkina poreikius – puiku. Tačiau poreikiai turbūt buvo tie patys, kaip prieš dešimtmetį, kai palūkanos buvo didesnės. Tačiau dėl indėlių palūkanų šiandien bambančių turbūt ženkliai mažiau, nei bambančių dėl P2P. 🙂

  3. Man visi uždarbiai virš 10% jau su kvapeliu. Atsidūręs skolininko vietoje ką aš tokio turiu nuveikti, kad sumokėrti tokias palūkanas? Man priimtina 5-7% grąža iš patikimų šaltinių. Ir aš esu už palūkanų aukcionus – kas paskolins pigiau. Aš skolinčiau pigiau, jei tik galėčiau atsirinkti pvz A1 iki 12mėn. Sutikčiau ir su 5%. Išloštų rinka ir besiskolinantieji. Praloštų godžiausieji

  4. “Mintos […] kai kurių paskolų grąža paskolų išdavėjams viršija 500% “. Apie ka eina kalba? Apie tai, kad perki veluojancia paskola su nuolaida, ir veliau ji vel tampa moki, ar apie kazka kita?

Parašykite komentarą