Viršvalandžiai ir FIRE

Categories Psichologija
Viršvalandžiai

Šią savaitę, įskaitant dvi keliones skersai Lietuvos pirmyn ir atgal, dirbau 64 valandas. Šiandien yra sekmadienis. Laukiau šios dienos jau nuo praeito pirmadienio, kai sužinojau, kad turėsiu tokią ilgą savaitę ir pagaliau galiu laiko skirti sau. Teoriškai mano uždarbis dėl papildomo darbo ir viršvalandžių išaugo apie 60% šią savaitę, tačiau ar tikrai tiek ir liks mano kišenėje?

Papildomos išlaidos

Jaučiu kaip mano psichologinė būsena šią savaitę vis prastėjo. Nesuvaldžiau savo hobio tvarkaraščio ir teko “arti”. Tam, kad jausčiausi geriau, ėmiausi “nes aš nusipelnau” prekių – greito maisto, kuris visada pakelia emocinę būseną ir brangesnių, nei įprasta pirkinių, tokių kaip papaja (would do it again, verta pabandyti bent kartą). 🙂

Toks elgesys – išimtis, tačiau priminė laikus Big4, kai viršvalandžių kapojimą vainikuodavo „Snackbox“ užkandžių dėžės, už kurias nubalsavome visi, tačiau apmokėjo apatinės grandies bonusų sąskaita (man bonusai nepriklausė, tad ačiū kolegoms 🙂 ).

Maisto kokybė

Kadangi daug keliavau, mažiau laiko turėjau gaminti maistą. Mano šeštadienio dieta turbūt primintų sumo kovotojo dietą:

Pusryčiai

Avižų dribsniai su pienu

Priešpiečiai

Du „Circle K“ dešrainiai po eurą

Pietūs

Du cepelinai miesto mugėje

Vakarienė

Trinta baravykų sriuba (yra kavinių, kurios sriubas vis dar gamina iš „Maggi“ pakelių) ir jautienos mėsainis

Naktipiečiai

Kepta duona su sūriu (ačiū merginai už rūpestį 🙂 )

Turbūt nenuostabu, kad po tokios dietos mane išbėrė nuo tokio kiekio šūdo, suvalgyto per vieną dieną.

Keliauti tenka kas savaitę, tad nuo šiol ketinu praleisti daugiau laiko dieną prieš išvažiuojant į kelionę ir pasigaminti maisto namuose, kurį galėčiau valgyti iš maisto dėžučių keliaujant.

Laisvalaikis

Mano vakarai tapo robotiški – vėlai grįžęs jau buvau apatiškas ir mane tenkino televizoriaus žiūrėjimas arba miegas. Į sporto salę nuėjau sportuoti dukart vietoj užsibrėžtų trijų kartų (dėl hobio specifikos, šią savaitę teko daugiau cardio, tad galima užskaityti 🙂 ). Noro ir laiko skaityti knygas, mokytis, eiti pasivaikščioti ir mėgautis gyvenimu buvo mažai ir vietoj pozityvių dalykų rinkausi mintis apie nuovargį ir per trumpą miego laiką. Tai primena žiurkių ratą – dirbi daug daugiau tam, kad uždirbtum šiek tiek daugiau dabar, vietoj to, kad mokytumeisi ir uždirbtum keleriopai daugiau po keletos metų.

Žinau, kad kita savaitė bus daug lengvesnė, tad esu laimingas. Tačiau, jeigu taip dirbti reikėtų kiekvieną savaitę, kažką reikėtų keisti, kaip tai padariau išeidamas iš pirmojo „tikro“ darbo.

Ar Jūs dirbate/nedirbate viršvalandžius? Kokia Jūsų patirtis?


Patiko postas? Prenumeruok arba palik man arbatpinigių. Palaikykite mane

Viso rėmėjai paaukojo €51, kurie buvo skirti apmokėti dalį hostingo ir domeno išlaidų. Ačiū!

12 thoughts on “Viršvalandžiai ir FIRE

  1. Hobis tai mistinis kažkoks, labai primena tiesiog antrą darbą. Mano nuomone, hobis tai kažkas ką darai savo malonumui, tam kad pailsėtum ir pakeistum veiklą. Jei kažką darai, pavargsti ir iš to uždirbi – tai darbas. Tavo atveju – antras darbas 🙂
    Beje iš aprašymų nuotrupų bandau atspėti kas tai per veikla, bet kol kas gaunasi nekaip (tiesa nelabai ir stengiuosi). Koks tokio slaptumo tikslas? Stumdai narkotikus po Lietuvą ir nenori, kad sužinotų policija? 😀

    1. Ateityje galbūt hobis taps mano pagrindine veikla, priklausomai, nuo to, kiek daug išmoksiu. Darau tai savo malonumui, tiesiog viską reikia daryti su saiku. 🙂 Pasiilsėjau ir dabar laukiu kito savaitgalio kelionės 🙂

      Yra gal 200 žmonių, užsiimančių šia veikla Lietuvoje, viskas legalu. 🙂

      1. Tuomet tavo veikla gerai atitinka FIRE filosofiją – daug stengtis dabar, tam kad mažai stengtis po to 😉

  2. Dirbu daug viršvalandžių. Kažkur 11 metų. Pradžioje – todėl, kad labai patiko darbas ir norėjau mokytis, būti geresnis. Po to dar ir kad kažkiek daugiau uždirbti. Dabar – daugiausiai dėl to, kad iš tiesų patinka (laimė – kai žinai, kad esi kietas, kiti žino ir sako, kad esi kietas, ir turi pakankamai autonomijos, ryšių), esu prie didesnio kiekio darbo įpratęs, susiformavę darbo savaitės rutinos (kai veiksmai rutiniški, kūnui lengva).
    Žinoma – verta paminėti ir godumą (juk tai – papildomi pinigai). Svarbu atskirti, kai dirbama TIK dėl pinigų, nors darbas nepatinka, ir kai pinigai yra papildomas priedas, prie malonumo, kurį patiri darbe (tada, vadink tai kaip nori, kad ir hobiu).

    Mano planas, kai žmona išeis į darbą (po motinystės atostogų), mažinti viršvalandžių, praleisti juos su vaikais ir/ar sportuojant.

      1. Būna, bet tik kai pavargstu (ne vien dėl darbo).
        Mano darbas sukelia ir labai labai daug teigiamų emocijų. Gerai matau jo rezultatus (praktiškai – ne „popierinis” darbas). Kaip menininkas gali gėrėtis savo darbu, tai pas mane irgi taip pat. O kur teigiamos emocijos – ten ir laimė 🙂 Kuo aš darbe geresnis – tuo daugiau ir emocinės grąžos iš jo.
        Ramybės norisi kai serga vaikai, šlapia ir šalta lauke, darbe pokyčiai, daug streso, kažkas nepasisekė.
        Sulėtinsiu šiek tiek, kai žmona išeis į darbą.

  3. Aš dirbu megstamą darbą, už viršvalandžius man nemoka, dažniausiai per savaitę išdirbu 2-4 val viršvalandžių. (Niekaip neišeina laiku išeiti namo…)

    1. Aš pastebėjau, kad darbus pasidarau vienodai gerai ar lieku po darbo valandų ar kitą dieną šviežia galva pasidarau viską geresne nuotaika ir be skubėjimo. Nebūna taip? 🙂

  4. Nelabai pamenu tikrų viršvalandžių. Dirbau sau, su „savais” mėgdavau po normalių darbo valandų pagurkšnoti ko nors. Žalingi įpročiai buvo pridengiami prieš žmoną kaip poreikiai. Tik dirbant prekyboje tų poreikių nelabai buvo. Verslas verslui dirba darbo valandomis. O rezultatas menkai priklauso nuo laiko, ne kaip mažmeninėje prekyboje. Parašei didelę sąskaitą – turi daug pliuso. Laikui bėgant žalingus įpročius primažinau, o gal senti pradėjau. Ir jokių „viršvalandžių” neliko. Pats darbas per 20 metų pabodo, virto rutininiu – užsakymas, sąskaita, išsiuntimas. Vien todėl įsitraukiau į pasyvių pajamų medžiojimą. Nelaikau savęs nei kietu, nei profu jokioje srityje. Į prekybą įsutraukiau dar bestudijuodamas VU ir pagal diplomą nedirbau. Daugiausiai žinau, kad beveik nieko nežinau.

Leave a Reply